Valstybės kontrolė: 86% kelių statybų vėlavo, finansavimas – prastai planuojamas
Tokias išvadas antradienį skelbia Valstybės kontrolė, atlikusi už valstybinių kelių tinklą atsakingos AB „Via Lietuva“ auditą.
Valstybės kontrolė praneša, kad „Via Lietuva“ neužtikrino tinkamo valstybinės reikšmės kelių atkūrimo, priežiūros ir plėtros darbų įgyvendinimo. Anot jos išvadų, didžioji dalis (78%) sutarčių dėl kelių statybos darbų projektų parengimo ir (86%) statybos darbų sutarčių nebuvo įgyvendintos laiku. Anot Valstybės kontrolės, statybos vėlavo dėl broko, netikslumų projektuose ir papildomų nenumatytų darbų.
Vis dėlto, kaip pastebi Mindaugas Macijauskas, valstybės kontrolierius, planavimo procesui trūksta nuoseklumo ir skaidrumo, neužtikrinamas finansavimas iš įvairių galimų šaltinių.
„Tam, kad būtų užtikrinta tinkama kelių kokybė bei saugus ir patogus susisiekimas automobilių keliais, reikia neatidėliotinų sprendimų dėl tvaraus kelių finansavimo modelio parinkimo ir tinkamo darbų planavimo“, – sako M. Macijauskas.
Anot jo, atliekant auditą pastebėta, kad sudarant kelių remonto prioritetines eiles, neaišku, ar naudojami patiki duomenys.
„Dokumentuose nebuvo nurodyta, kaip apskaičiuotos kelių vertinimui naudojamų kriterijų reikšmės, kurios datos duomenimis atliktas skaičiavimas ir kokio laikotarpio duomenys buvo naudojami. Be to, nebuvo pateikti dokumentai apie kelių ruožų, kuriuose numatoma einamaisiais metais atlikti statybos darbus, atranką ir finansavimo paskirstymą, todėl darbų planavimo ir finansavimo procesas nebuvo pakankamai skaidrus ir nuoseklus“, – praneša Valstybės kontrolė.
Taip pat pastebima, kad valstybinės reikšmės kelių atkūrimo, priežiūros ir plėtros darbams 2021–2026 m. numatytas ir planuojamas finansavimas mažesnis už poreikį.
Rekomendacijos
Po audito Valstybės kontrolė Susisiekimo ministerijai rekomendavo inicijuoti sprendimus dėl finansavimo modelio, kuris padėtų užtikrinti tvarų kelių atkūrimo, priežiūros ir plėtros finansavimą.
Tuo metu pačiai „Via Lietuvai“ kontrolieriai pasiūlė reglamentuoti kelių tvarkymo prioritetų sąrašą, o sudarant jį, užtikrinti, kad būtų naudojami tuo metu aktualūs duomenys.
Taip pat Valstybės kontrolė bendrovei pasiūlė tobulinti projektų įgyvendinimo procesą, sklandžiau bendradarbiauti su savivaldybėmis, kad darbai būtų suplanuoti ir įgyvendinti laiku.
Reikalingi pokyčiai
„Via Lietuva“, reaguodama į Valstybės kontrolės pastebėjimus, teigia, kad audito išvados tik patvirtino, jog prieš daugiau nei metus pradėti pokyčiai buvo būtini.
Bendrovės teigimu, daugiausia dėmesio auditas skyrė įmonės veiklai iki 2023 m., o nuo praėjusių metų vidurio „Via Lietuvoje“ jau buvo pradėti įgyvendinti pokyčiai.
„Per mažiau nei metus, atsižvelgiant į esamas problemas, įmonės valdymo struktūra buvo pertvarkyta, pradėta diegti nauja darbo kultūra. Naujoji bendrovės vadovybė iš esmės peržiūrėjo sprendimų priėmimo mechanizmus, pereinant nuo kolektyvinės atsakomybės prie asmeninės, didinant darbuotojų atsakomybę už priimamus sprendimus, sprendimus fiksuojant ir juos viešinant“, – teigiama bendrovės pranešime.
Pasak Mariaus Švaikausko, „Via Lietuvos“ generalinio direktoriaus, įgyvendinti pokyčiai leidžia įgyvendinti projektus laikantis terminų.
„Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos darbai yra vykdomi griežtai taip, kaip suplanuota. „Amžiaus statybomis“ praminto kelio nuo Molėtų iki Utenos rekonstrukcija, 30 km ilgio atkarpą iš esmės pakeitus per mažiau nei 10 mėnesių, taps greičiausiai įgyvendintu šios įmonės projektu“, – sako jis.
Anot jo, bendrovė šiemet iniciavo naujo kelių finansavimo modelio rengimo procesus. „Via Lietuva“ teigia praėjusiais metais didesnį dėmesį skyrusi ir šalies savivaldybėms. Bendrovėje buvo peržiūrėtos visos su savivaldybėmis sudarytos bendradarbiavimo sutartys, aiškiai įvardinti jų įgyvendinimo terminai.
„Įmonė nuosekliai pradėjo laikytis naujos pozicijos: nebeprisiimti įsipareigojimų, kuriems įgyvendinti neturi resursų“, – teigiama pranešime.
„Via Lietuva“ rūpinasi daugiau nei 21.000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1.500 tiltų, viadukų, tunelių bei daugiau nei 2.000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.
