Inovacijų agentūra: programoms įgyvendinti paskelbta kvietimų už 479 mln. Eur, ypač skatinami regionai

Pagal 2021–2027 m. ES fondų investicijų programą bendra investicijų suma Lietuvoje sudaro 7,7 mlrd. Eur, iš kurių apie dešimtadalį – 773,9 mln. Eur – administruoja Inovacijų agentūra. Iš šios sumos verslui parengtoms programoms įgyvendinti jau paskelbta kvietimų už 479 mln. Eur, o išmokėta –34,9 mln. Eur.

Teisingos pertvarkos fondas

Gintarė Kuncaitytė, Inovacijų agentūros Investicijų vertinimo vadovė, pasakoja, kad yra šešios pažangos priemonės. Pavyzdžiui, pažangos priemonei Investicijoms į verslą numatyta 511,2 mln. Eur. Iš šios sumos 263,2 mln. Eur skirta Sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą, 150,05 mln. Eur – Skatinti įmones pereiti link neutralios klimatui ekonomikos, 56,16 mln. Eur – Skatinti įmones skaitmenizuotis, 28 mln. Eur – Įgyvendinti eksporto konkurencingumo augimą skatinančias priemones, 13,79 mln. Eur – Skatinti verslumą ir kurti paskatas įmonių augimui.

„Dar yra Teisingos pertvarkos fondas, kuriame numatyta paskirstyti 262,7 mln. Eur tik Kauno, Šiaulių ir Telšių regionams, – atkreipia šių regionų verslo dėmesį G. Kuncaitytė. – Fondo paskirtis – teikti pagalbą žmonėms, ekonomikoms ir aplinkai teritorijose, kuriose kyla didelių socioekonominių iššūkių dėl pertvarkos proceso, įgyvendinant 2030 m. ES energetikos ir klimato srities tikslus ir siekiant ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti neutralaus poveikio klimatui ekonomiką.“

88% investicijų – regionams

Inovacijų agentūros Investicijų vertinimo vadovė atkreipia dėmesį, kad 2021–2027 m. ES fondų investicijų programa yra paskirstyta pagal regionus.

Jei iki šio laikotarpio projektuose galėjo dalyvauti ir paraiškas teikti bei tarpusavyje dėl investicijų konkuruoti bet kurio regiono įmonės ar institucijos, tai dabar, įgyvendinant 2021–2027 m. programą, šalis suskirstyta į du regionus: Sostinės, kuris apima Vilniaus miestą ir Vilniaus apskrities rajonus, bei Vidurio ir vakarų Lietuvos (VVL), kuriame yra visos kitos likusios devynios šalies apskritys. Pastarajam regionui skiriama didžioji lėšų dalis – 88% arba 681,15 mln. Eur, o Sostinės regionui – 12% arba 92,75 mln. Eur.

Anot jos, toks Europos Komisijos sprendimas dėl ES investicijų fondų paskirstymo priimtas atsižvelgiant į poreikį mažinti šalies regioninius skirtumus. Sostinės regione BVP vienam gyventojui pasiekė 122% ES vidurkio, o VVL regiono apskrityse šis skaičius svyruoja nuo 46% iki 84%. Todėl daugiau investicijų siekiama nukreipti į VVL ir taip mažinti ekonominius bei socialinius netolygumus, užtikrinti regioninės politikos įgyvendinimo priemonių ilgalaikį poveikį tolygiai ir tvariai plėtrai. Per ankstesnius periodus – 2007–2013 ir 2014–2020 m. – daugiau kaip 60% investicijų atitekdavo Vilniui ir Vilniaus apskričiai, apie 20% – Kauno regionui, o likusiai Lietuvai tekdavo tik apie penktadalis investicijų.

„Inovacijų agentūra, pasikeitus investavimo kryptims, taip pat turėjo persiorientuoti. Siekdama paskatinti Lietuvos regionų verslininkus pasinaudoti ES investicijų galimybėmis, pernai rudenį šalies įmonėms Klaipėdoje, Telšiuose, Alytuje, Utenoje, Panevėžyje, Marijampolėje, Šiauliuose ir Kaune suorganizavome specialų renginių ciklą apie naujus finansavimo kvietimus, – pasakoja G. Kuncaitytė. – Dabar regionų klientams žymiai lengviau gauti finansavimą investicijoms, jiems nereikia konkuruoti su sostinės regiono įmonėmis.“

Šių renginių metu vietos verslininkai daugiau sužinojo apie finansavimo galimybes pagal skirtingus ES finansavimo kvietimus: „InoBranda“, „InoPažanga“, „Įgūdžiai MVĮ“,  „Žaliasis eksperimentas“, „Ecoinovacijos“, „Netechnologinių inovacijos“, „MVĮ skaitmeninimas“ ir „Expo galimybės“. Inovacijų agentūros ekspertai taip pat pasidalino lengvatų galimybėmis, taikomomis mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) vykdančioms įmonėms.

Inovacijų agentūros Investicijų vertinimo vadovė atkreipia regionų verslininkų dėmesį, kad gerinamas ir finansavimo sąlygų intensyvumas. Jei ankstesniuose perioduose intensyvumas sudarydavo iki 50%, o dažnai – 35–45%, tai šiame periode kai kuriose priemonėse pasiekia 60–80%, t. y. tokia dalimi finansuojami projektai iš ES fondų.

Paskelbta kvietimų už 479 mln. Eur

Inovacijų agentūra skaičiuoja, kad iš numatytų periodui 773,9 mln. Eur investicijų per 2023–2024 m. jau paskelbta 30 kvietimų, kurių bendra investicijų suma sudaro 479 mln. Eur. Daugiausiai – 23 – kvietimai paskelbti konkurso būdu (planavimo būdu – 6, tęstinė atranka – 1) ir tam skirtas 308,9 mln. Eur biudžetas. Iš viso šiuose kvietimuose gauta 2.910projektų įgyvendinimo planai. Šių gautų paraiškų tinkamų išlaidų suma sudaro 1,2 mlrd. Eur, o prašoma finansavimo suma – 746 mln. Eur, t. y.  du kartus didesnė už numatytą investicijoms biudžetą.

„Dėmesys regionams jau duoda rezultatų. Iš visos Lietuvos sulaukta 3.103 paraiškų, o iš Vilniaus apskrities – 584, kuriose prašoma finansavimo suma sudaro 70,9 mln. Eur. Tačiau, pavyzdžiui, iš Kauno apskrities – 1.240 paraiškų bendrai 472,8 mln. Eur sumai, iš Klaipėdos – 360 ir 54,5 mln. Eur, Šiaulių – 255 ir 94,2 mln. Eur. Mažiausiai investicijų sumai paraiškų sulaukta iš Utenos ir Tauragės apskričių, atitinkamai, 91 ir 15,4 mln. Eur bei 42 ir 4,2 mln. Eur“, – pasakoja G. Kuncaitytė.

Iš viso jau pasirašyta 1.519 sutarčių, kuriose skirta finansavimo suma sudaro 374 mln. Eur. Šiuo metu dar planuojama pasirašyti 205 sutartis už 110 mln. Eur.

Daugiau inovacijų, žalumo, skaitmeninimo

Pagal Pažangos priemones Inovacijų agentūros Investicijų vertinimo vadovė išskiria tas, kurios šalies ūkiui ypač aktualios siekiant konkurencinio pranašumo ir didesnio skaitmeninimo bei žalumo.

Pavyzdžiui, pagal priemonę Sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą daugiausiai – 134,75 mln. Eur –Vidurio ir vakarų Lietuvos regione investuota skatinant inovacijų pasiūlą: sudarant sąlygas tyrėjams dalyvauti įmonių MTEP veiklose, skatinant intelektinę nuosavybę, ankstyvąją sukurtų naujų produktų bandomąją gamybą, parengimą rinkai. Taip pat pagal šią priemonę 30 mln. Eur skirta skatinti tarptautinių užsienio investicijų pritraukimą į MTEP, 17 mln. Eur – skatinti startuolių vystymą, akceleravimą ir plėtrą bei produkto idėjos vystymą per hakatonus ir inkubavimo paslaugas, po 15 mln. Eur – skatinti netechnologinių inovacijų plėtrą ir ugdyti MVĮ reikalingus darbuotojų įgūdžius.

Pagal priemonę Skatinti įmones pereiti link neutralios klimatui ekonomikos didžiausia finansavimo suma skirta didinti energijos vartojimo efektyvumą pramonės įmonėse – Sostinės regione 40,3 mln. Eur, Vidurio ir vakarų Lietuvos (VVL) – 60,3 mln. Eur. Dar 26,5 mln. Eur VVL regione skirta skatinti inovatyvių aplinkai draugiškų, t. y. tvarių produktų gamybą skatinančių, technologijų kūrimą, demonstravimą MVĮ, ir 20 mln. Eur – skatinti atsinaujinančių energijos išteklių diegimą pramonės įmonėse.

Pagal pažangos priemonę Skatinti įmones skaitmenizuotis pasirašytos 509 sutartys 17,3 mln. Eur finansavimo sumai.

Iš viso Inovacijų agentūros finansavimo portfelis šiuo metu siekia apie 773,9 mln. Eur, skaičiuojant 2021–2027 m. ES investicijų finansinį laikotarpį (511,2 mln. Eur) ir 2021–2027 m. laikotarpio Teisingos pertvarkos fondą (262,7 mln. Eur), o taip pat dar yra misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programų finansavimas (77,7 mln. Eur), Norvegijos finansinio mechanizmo programa (2,99 mln. Eur) ir 2022 m. Lietuvos valstybės biudžeto finansavimo priemonės (2,1 mln. Eur). Šis verslo investicijų finansavimas Lietuvos verslą pasieks per visus finansinio laikotarpio metus.