„Luminor“: metas ruoštis savo tolesnei verslo plėtrai

2023 m. pradžioje banko „Luminor“ atliktos įmonių apklausos rezultatai pasitvirtino – augant EURIBOR dalis įmonių šiais metais sumažino savo investicijas, dalį jų perkėlė į kitus metus. Tačiau šiuo metu  svarbiausi ekonomikos augimui faktoriai linksta teigiamų tendencijų link. 

„Pastaruoju metu stebime energijos kainų stabilizaciją ir mažėjančią infliaciją – pasak ekonomistų, Lietuvoje ji dar šiais metais, tikėtina, nukris žemiau 3%“, – komentuoja Darius Tamašauskas, „Luminor“ banko Verslo klientų skyriaus vadovas. Mažesnė infliacija, anot D. Tamašausko, leidžia Europos Centriniam Bankui nebedidinti palūkanų, o ateityje ir pradėti jas mažinti. 

„Visos šios aplinkybės gerina vartotojų lūkesčius ir tuo pačiu prisideda prie sumažėjusios paklausos atkūrimo“, – pažymi „Luminor“ banko Verslo klientų skyriaus vadovas. 

Augimui reikia pasiruošti

„Smagu matyti, kad kasmet stiprėja įmonių valdymo branda bei kompetencija, auga gebėjimai tinkamai reaguoti į nuolat kintančią aplinką. Visgi šiuo metu ragintume nesustoti ir toliau investuoti į verslo valdymo procesų tobulinimą, verslo efektyvumą, finansinės atskaitomybės kokybės gerinimą“, – pataria D. Tamašauskas. Neapibrėžtumas bei ekonomikos dinamika neleidžia verslo įmonėms laikytis „nieko nedarymo ir laukimo“ (angl. sit&wait) strategijos, jeigu jos nori įsitvirtinti globalioje ir konkurencingoje rinkoje. 

„Naujam augimo ciklui reikia pasiruošti –  skatintina parengti planus, strategijas, numatyti verslo tvarumo didinimo kryptis, aptarti planus su verslo partneriais bei pasitarti su savo finansų partneriu dėl finansavimo galimybių“, – kalba „Luminor“ banko Verslo klientų skyriaus vadovas. 

Kai kurios  įmonės  šį laikotarpį išnaudoja, kad pasiruoštų būsimai verslo plėtrai, iš naujo įvertina savo verslo modelio atsparumą, optimizuoja įmonės procesus, ruošia modernizavimo projektus, nepamiršta ir verslo tvarumo ir poveikio visuomenei (ang. ESG) aspektų. 

Stipriai išaugę finansavimo kaštai

„Nepaisant pastarųjų metų neeilinių iššūkių, Baltijos šalyse matome, kad SVĮ išlieka atsparios bei geba tinkamai reaguoti bei adaptuoti verslą prie pakitusios aplinkos“, – pažymi D. Tamašauskas. 

Dėl padidinto EURIBOR išaugusios palūkanos iš esmės pakeitė įmonių kaštų struktūrą. Anksčiau finansavimo kaštai užimdavo žymiai mažesnę viso sąnaudų pyrago dalį. Pandemijos metu taikyta valstybės parama įmonėms padėjo susikurti būtinus likvidumo buferius, kurie šiuo metu leidžia lengviau toleruoti tam tikrus rezultatų svyravimus dėl sumenkusios paklausos ar infliacinių iššūkių. Be to, SVĮ aktyviai naudojasi valstybės teikiama palūkanų kompensavimo parama, kurią administruoja INVEGA. Stengiamasi kuo efektyviau išnaudoti ES „de minimis“ pagalbą ir kartais šio paramos limito nebeužtenka. 

„Išaugę finansavimo kaštai labiausiai palietė fiksuoto pelningumo projektų atsiperkamumą. Visų pirma tai yra nekilnojamojo turto vystymo projektai. Padidėjęs EURIBOR padarė reikšmingą įtaką ir žemo pelningumo investicijų patrauklumui“, – pažymi „Luminor“ banko Verslo klientų skyriaus vadovas. 

Stabilus paskolų portfelis

Įmonėms prireikė papildomo laiko savo investiciniams plėtros planams įvertinti, apskaičiuoti išaugusių palūkanų įtaką ir pasirinkti projektus, duosiančius didesnę finansinę naudą. Dalis verslo įmonių dėl išaugusių kaštų priėmė sprendimus grąžinti kreditus ar dalį jų anksčiau laiko. Tačiau tai nesutrukdė „Luminor“ bankui išlaikyti SVĮ paskolų portfelį. Daugėjo ir šių įmonių banke laikomų indėlių. 

„Luminor“ taip pat atkreipia dėmesį, kad po pandemijos dėl intensyvios valstybės paramos įmonėse buvo sumažėjęs apyvartinių lėšų finansavimo poreikis. Tačiau vėliau įmonėms susidūrus su infliaciniais iššūkiais bei ilgėjančiomis tiekimo grandinėms, apyvartinių lėšų skolinimosi apimtys išaugo. 

„Verslo įmonės stengiasi kuo efektyviau panaudoti savo pasiskolintas lėšas: nenaudojamos skolintos lėšos grąžinamos bankams arba įdarbinamos indėliuose, siekiant kompensuoti dalį skolinimosi kaštų“, – teigia D. Tamašauskas. – Mes savo ruožtu siekiame pasiūlyti efektyviausius sprendimus, kurie atitinka realius įmonių poreikius ir leistų pasiruošti sekančiam verslo plėtros periodui.“ 

Dauguma finansų analitikų verslo plėtrą bando įvertinti modeliuodami įvairius ateities scenarijus (angl. stress test). Vertinant paskutinius keletą metų neigiamų pokyčių rinkoje scenarijai buvo testuojami ne popieriuje, o realiame gyvenime. Verslo įmonės gavo neįkainojamų praktinių pamokų. 

„Džiugu matyti verslo įmones, kurios sugebėjo suvaldyti situaciją, išmokti pamoką  tinkamai adaptuojant savo verslą bei tapti dar atsparesnėmis. išbandyti“, – mintimis dalijasi D. Tamašauskas. 

Kuo gyvena atskiri sektoriai

Peržvelgiant 2023 m. Lietuvos ūkio raidą pagal sektorius, matyti, kad didžiausi neigiami pokyčiai buvo pramonėje. Šiai ūkio daliai nepakako paklausos užsienio rinkose. Pagrindinių apdirbamosios pramonės sričių produkcijos mastas šiais metais krito, išskyrus maisto pramonę, kuri šiek tiek paaugo. 

Pramonės įmonės šiuo metu daugiausiai koncentruojasi į nusidėvėjusių įrengimų atnaujinimą bei modernizavimą, o investicijų į plėtrą mažėja. Lietuvos prekybos įmonių pardavimai išlaiko augančią tendenciją – tam didelę įtaką turi infliacija. Vis dėlto sumažėjus paklausai, prekybininkai jaučia padidėjusią konkurenciją. 

Transporto sektoriaus 2023 m. pirmojo pusmečio rezultatai buvo geresni nei to paties praėjusių metų laikotarpio. Kai kurios transporto bendrovės jau planuoja naujas investicijas, tačiau dauguma jų nuo plėtros kol kas susilaiko. 

Statybų sektoriuje stabilizavosi statybinių medžiagų kainos, tačiau aktuali išlieka darbo jėgos trūkumo bei darbo užmokesčio dydžio problematika. 

„Finansavimo rinka, mūsų nuomone, yra aktyvi, finansų įstaigos aktyviai skolina smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, tad verslininkams šiuo metu pasiekiamas platus finansavimo paslaugų spektras“, – tendencijas vertina D. Tamašauskas.