Audrų įtaka šalies verslui: kokias pamokas išmokome
Kiek daugiau nei prieš metus kalbėjomės apie intensyvėjančias audras šalyje ir vis didesnius jų sukeliamus nuostolius tiek šalies gyventojams, tiek verslams. Kokia situacija yra šiuo metu?
Deja, ir toliau pamečiui stebime vis dažnėjančias audrų įtakas ir augančius nuostolius tiek mūsų privatiems, tiek verslo klientams. Jei prieš dešimtmetį didelius nuostolius atnešančios audros buvo gana retos, pastaraisiais metais matome, kad tiek audrų dažnis, tiek ir audros padaromų nuostolių dydis nuolat auga. Tai siejama su klimato kaita. Lietuvoje atsiranda gamtinių jėgų, kurios kartu atneša liūtį, žaibavimą bei krušą, ir tuo pačiu metu įvairiose šalies vietose gali pridaryti tikrai didelių nuostolių. Tai rodo ir mūsų duomenys. Pavyzdžiui, verslo turto draudimo segmente ne vienerius pastaruosius metus matome keliais procentiniais punktais išaugusį žalų dažnį. Šį augimą siejame su suaktyvėjusia gamtinių jėgų, audrų įtaka Lietuvoje.
Visame pastarųjų metų kontekste tikriausiai išsiskiria rugpjūčio 7–8 d. Lietuvą užklupusi audra. Kokio masto žalą dėl jos patyrė šalies verslai?
„Lietuvos draudimui“, kaip organizacijai, ši audra buvo istorinė pagal savo mastą ir patirtų žalų išmokas. Mūsų turimais duomenimis, privatiems ir verslo klientams „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 9,7 mln. eurų kompensuodamas žalas, susijusias būtent su šia audra. Iš minėtos sumos apie 3,1 mln. žalų teko verslui. Tad trečdalį visų žalų, kurias atnešė didžioji rugpjūčio mėnesio audra, patyrė šalies įmonės. Žinoma, džiaugiamės, kad mūsų klientai pasirūpino draudimo apsauga ir kad galėjome prisidėti prie greitesnio jų atsigavimo, kompensuodami patirtus nuostolius.
Rugpjūčio audra visais atžvilgiais buvo išskirtinė – Lietuvoje ganėtinai neįprasta, kad tos pačios audros metu būtų fiksuojami tiek labai stiprūs vėjo gūsiai, tiek labai stiprus lietus, tiek ir kruša. Kruša šiaip jau nėra labai retas įvykis mūsų šalyje, tačiau tokio masto kruša buvo naujiena. Net kelių centimetrų skersmens ledukai pridarė didžiulių nuostolių įvairioms turto formoms, tarp jų – ir pastatų stogams, ir saulės elektrinių elementams, kurių pastaruoju metu nemažai įsirengė tiek privatūs gyventojai, tiek ir verslai.
Ši audra sukėlė daugiau nuostolių didesniam objektų skaičiui. Tarkime, jei žmogus gyvena sodyboje, dažnai pranešama apie vieną pažeistą objektą – nuplėštą stogą ar išverstą tvorą. O po šios masinės audros pastebėjome, kad vienam klientui vidutiniškai teko net 4–6 paveikti objektai.
Taip pat ši audra išsiskyrė tuo, kad jos metu stipriai nukentėjo didelė dalis automobilių. Paprastai nuo visų audros padarytų nuostolių transporto priemonių apgadinimai sudaro apie 5 proc. O šiuo atveju transporto žalų dalis siekė net 15 proc. Vadinasi, šios audros metu privačių gyventojų ir verslo transporto priemonės patyrė net triskart didesnę žalą nei įprastos audros metu.
Apie klimato kaitos padarinius, aktyvėjančias audras viešojoje erdvėje kalbama vis dažniau. Kaip pastebite, ar girdi šiuos perspėjimus šalies verslas ir ar laiku imasi atitinkamų veiksmų šioms rizikoms suvaldyti?
Lietuvos verslas tampa vis sąmoningesnis, vis geriau išmoksta valdyti galimas rizikas, prireikus – jas deleguoti draudikams. Praėjusiais metais verslo turto draudimo produktas bendrai rinkoje augo 37,5 proc. Šiemet, Lietuvos banko duomenimis, sausio–liepos mėn. šis produktas augo 38 proc. Tad matome, kad per pastaruosius kelerius metus augo įmonių, įsigyjančių verslo turto draudimą, skaičius. O tos įmonės, kurios iš anksčiau turi verslo turto draudimą, atnaujindamos savo kontraktus ieško platesnės apsaugos, įtraukia daugiau rizikų, pasididina draudimo sumas. Tai rodo ir mūsų rinkos profesionalumą gebant klientui paaiškinti, kokios žalos jam gali nutikti, tiek ir didėjantį mūsų verslo klientų poreikį kiek įmanoma labiau apsaugoti savo verslą.
Žinoma, kadangi verslo turto ir verslo civilinės atsakomybės produktai draudimo prasme yra neprivalomieji, yra įmonių, kurios vis dar nėra pasirūpinusios tokia apsauga ir pačios prisiima galimą finansinę atsakomybę.
Kaip gali ir turėtų apsisaugoti verslas nuo tokių rizikų?
Žinoma, absoliučiai visų rizikų niekas negali apgalvoti. Juk prieš kelerius metus negalėjome numatyti koronaviruso pandemijos, kuri sugeneravo tam tikras papildomas rizikas ir finansinius nuostolius. Kai kurias rizikas galima numatyti, dalis jų egzistuoja čia ir dabar, dalis yra ateities rizikos.
Pirmiausia, įmonės savo viduje turėtų turėti padalinius ar specialistus, gebančius identifikuoti konkrečios įmonės rizikas, o identifikavus – įsivertinti, kokia tos rizikos tikimybė ir galima apimtis. Tuomet organizacija turėtų priimti sprendimus, kaip ji tvarkysis su šiomis rizikomis. Kai kurių galima išvengti, kai kurias reikia priimti ir suprasti, kad jų neįmanoma suvaldyti. Dalį rizikų galima sumažinti – tarkime, įsidiegti dūmų detektorius ir taip sumažinti gaisro rizikas, o kai kurias rizikas – deleguoti ir perkelti ant kažkieno pečių. Draudimas ir yra industrija, kuri prisiima rizikas iš klientų ir, nutikus žalai, padeda išlaikyti verslo stabilumą.
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad rinką šiuo metu vis dar veikia infliacija. Kartais įmonės objektyviai neįsivertina valdomo turto ir ateityje gali susidurti su tam tikromis problemomis, jei, nutikus nelaimingam įvykiui, prireiktų galvoti ne tik kaip pasigaminti produkciją ar teikti paslaugas, bet ir kaip atstatyti savo įmonės veiklą į normalią būseną po patirtos žalos.
