Kada ir kokia nevieša įmonės informacija yra komercinė paslaptis?
Kokia informacija kvalifikuojama kaip komercinė paslaptis?
Pirmiausia, komercine paslaptimi gali būti laikoma tokia laikoma informacija, kuri atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, t. y. ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą[1]. Lietuvos Teismų praktikoje, informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami trys reikalavimai: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti [2].
Paskutiniai du kriterijai – vertingumas ir pastangos šiai informacijai išsaugoti, dažniausiai darbdavio požiūriu vertinant informaciją kaip komercinę paslaptį atsiduria antram plane, tačiau ginčui nusikeliant į teismą, slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės ar kitokios naudos [3].
Taip pat reiktų pažymėti, kad duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Kadangi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių, informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje (susitarime), o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Komercinių paslapčių direktyva (ES) 2016/943, Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas). Dėl to ir be jokių papildomų susitarimų darbuotojas privalo saugoti darbdavio informaciją, kuri atitinka komercinės paslapties kriterijus, o darbdavys turi teisę pasinaudoti pirmiau nurodytais įstatymuose nustatytais savo pažeistų teisių gynybos būdais [4].
Ar duomenys apie klientus, žaliavų tiekėjus gali būti komercine paslaptimi? Taip, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, kuri nėra viešai prieinama, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kitokia nevieša informacija apie juos, suteikianti tokią informaciją turinčiam subjektui komercinį pranašumą[5].
Ar informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis, laikoma komercine paslaptimi ? Į komercinės paslapties apibrėžtį neįtraukiama nereikšminga informacija ir patirtis bei gebėjimai, kurių įgyja darbuotojai įprastai dirbdami, taip pat informacija, kurią paprastai žino arba kurią gali lengvai gauti asmenys toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su atitinkamos rūšies informacija [6]. Taigi tokia įmonės informacija, kai su ja yra susipažįstama ir ji tampa neatsiejama darbuotojų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai, veiklos organizavimo metodai ir kt.), darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais [7].
Kita vertus, informacija, kurią kaip leistiną naudojo asmuo, iki tapdamas įmonės darbuotoju, netampa įmonės komercine paslaptimi, kadangi tokios informacijos apsauga prieštarautų pačiam apsaugos tikslui, t. y. įmonė į šių kontaktų užmezgimą, praktinės patirties ir informacijos atsiradimą neinvestavo, todėl negali tikėtis įgyti konkurencinio pranašumo bei investicijų grąžos šiuo pagrindu. Tokia informacija yra laikytina neatsiejama darbuotojo gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi. Kitoks aiškinimas leistų įmonėms riboti darbuotojo teisę laisvai pasirinkti darbą ir verslą, reikalauti savo įgūdžius atitinkančio darbo užmokesčio, įmonėms išvengiant nekonkuravimo sutarčių sudarymo bei kompensacijos už nekonkuravimo įsipareigojimo laikymąsi mokėjimo darbuotojui. Tai iš esmės reikštų, kad kuo labiau patyręs ir turintis daugiau verslo kontaktų darbuotojas, tuo mažiau jis turi galimybių rasti darbą, kuriame negrėstų turtinė atsakomybė, kai vadovaujantis netiesioginiais įrodymais yra skaičiuojama priteistina atlyginti žala[8].
Kada komercinės paslapties atskleidimas ir naudojimas pripažįstamas neteisėtu?
Komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas laikomi neteisėtais, jeigu ją be komercinės paslapties turėtojo sutikimo naudoja arba atskleidžia asmuo, kuris padarė kurį nors iš šių veiksmų: 1) neteisėtai gavo komercinę paslaptį; 2) pažeidė susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos arba kitą pareigą neatskleisti komercinės paslapties; 3) pažeidė pareigą riboti komercinės paslapties naudojimą [9].
Komercinės paslapties naudojimu bei pažeidimu taip pat laikoma susijusių prekių gamyba, siūlymas ar pateikimas rinkai arba su komercinės paslapties pažeidimu susijusių prekių importas, eksportas arba laikymas šiais tikslais, kai tokią veiklą vykdantis asmuo žinojo arba, atsižvelgiant į aplinkybes, turėjo žinoti, kad komercinė paslaptis buvo naudojama neteisėtai
Komercinių paslapčių apsaugą nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo nustato Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas (toliau – KPTAĮ), Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurių teisinis reglamentavimas yra suderintas su Europos Sąjungos teisiniu reguliavimu – Komercinių paslapčių direktyva. KPTAĮ numatyta jog komercinių paslapčių turėtojai, kad apgintų savo teises nuo neteisėto jų komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo turi teisę naudoti tokius gynybos būdus kaip komercinės paslapties naudojimo ar atskleidimo draudimas, su komercinės paslapties pažeidimu susijusių prekių importo draudimas, komercinę paslaptį fiksuojančių dokumentų sunaikinimas, žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, priklausomai nuo faktinių aplinkybių, asmenims, pažeidusiems draudimą atskleisti, naudoti informaciją, sudarančią kito subjekto komercinę paslaptį, gali būti taikoma tiek deliktinė, tiek sutartinė atsakomybė.
Remiantis naujausia Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika vien tik formalaus konfidencialios informacijos sąrašo siekiant tokią informaciją kvalifikuoti kaip komercinę paslaptį bei išvengti jos atskleidimo ir naudojimo pasekmių, nepakanka. Formaliosios teisės požymiai, kuriais remiantis informacija pripažįstama komercine paslaptimi, yra lankstūs, kas leidžia bendrovės valdymo organams bendrovės komercine paslaptimi pripažinti plataus ir įvairaus turinio bei pobūdžio bendrovės informaciją. Rekomendacija visiems darbdaviams - išsigryninti kokia informacija Jūsų bendrovėje turi komercinę vertę, praplėsti konfidencialios informacijos sąrašą, nurodant konkrečius objektus, apsirašyti tokios informacijos saugojimo procesus.
Straipsnį parengė teisininkė Kristina Cipkuvienė
[1] https://www.infolex.lt/ta/81200:str1.116
[2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022, 43 punktas.
[3] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas.
[4] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 50-51 punktai.
[5] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020, 65 punktas.
[6] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32016L0943 , preambulės 14 punktas;
[7] Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 49.2 punktas.
