Ateities verslas drąsiems: kas Lietuvoje ėmėsi jo pirmieji
Vabzdžiai ir jų miltai – naujas maisto produktas. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), nauju maisto produktu yra laikomas bet kuris maisto produktas, kuris Europos Sąjungoje (ES) nebuvo plačiai vartotas žmonių maistui iki 1997 m. gegužės 15 d.
Ir nors užsienyje vabzdžius vartoti maistui yra ne naujiena, Lietuvoje tai dar daug kam gana neįprasta. Ypač reakcija paaštrėjo sausio pradžioje, kai Europos Komisija patvirtino reglamentą, leidžiantį prekiauti užšaldytais, džiovintais ir miltelių pavidalo naminiais svirpliais.
Šiemet kilusi pasipiktinimo banga dėl to, kad maisto produktuose galima naudoti svirplius ir jų miltus, svirplių augintojams išėjo ir į naudą. Apie alternatyvų su vabzdžiais pagamintą maistą sužinojo daugiau vartotojų, pardavimai ėmė augti, o ir norinčių užsiimti tokiu verslu randasi vis daugiau.
Lietuvoje vabzdžių – daugiausia svirplių – augintojai ir jų produktų gamintojai tebėra naujas verslas. Pirmoji įmonė, užsiimanti vabzdžių auginimu ar maisto produktų gamyba, Lietuvoje užsiregistravo 2019-aisiais. 2020 m. jų buvo jau 7, o 2021 m. – 11 įmonių, užsiimančių vabzdžių auginimu ar maisto produktų gamyba, nurodo VMVT.
Naujokams trūksta informacijos
Žmonių maistui bei pašarams galima naudoti ir kai kuriuos kitus vabzdžius: juodųjų plokščiamusių, didžiųjų milčių (Tenebrio molitor), malūninių juodvabalių lervas ir dviejų rūšių svirplius – naminius bei juostuotuosius. Pašarams papildomai leidžiama naudoti kambarinių musių lervas bei jamaikinius svirplius.
„Per savaitę sulaukiame bent vieno dviejų skambučių, užklausų, ar verta auginti vabzdžius, nuo ko geriausia pradėti. Kodėl gi ne? Jei žmogus tam nusiteikęs rimtai, tegul tik imasi. Kol kas mūsų – svirplių augintojų ir perdirbėjų – yra palyginti nedaug, todėl kiekvienas naujas žaidėjas prisidėtų prie vartotojų edukacijos“, – sako Donatas Glušauskas, UAB „Acheta“ bendraturtis, direktorius.
Tačiau patirtimi dalijasi ne visi. Pradedantieji netradicinį verslą vienu iš iššūkių kaip tik ir įvardija informacijos trūkumą ir verslo uždarumą – nenorima dalintis patirtimi, žiniomis, kurių, kad ir nedaug, jau sukaupta.
Su tuo VŽ pasakojo susidūręs Evaldas Vaineikis, Šiaulių UAB „Insect box“ vadovas ir bendraturtis. Šiauliečiai 2021 m. gruodžio pabaigoje įkūrė didžiųjų milčių auginimo fermą. Pasirinkę auginti kitą rūšį negu svirpliai, vyraujantys Lietuvoje, šiauliečiai iškart kreipėsi į mokslininkus, pasinaudojo ir „Inočekių“ programos finansavimu moksliniams tyrimams atlikti.
„Tai yra ne tik naujai besivystantis verslas, bet ir ganėtinai uždaras verslas. Informacijos galima rasti daugiausia anglų ar kita užsienio kalba, tačiau ir ji yra gana ribota ir daugeliu atvejų už ją reikia susimokėti patiems. Kadangi buvome drąsūs pradėdami šį verslą, todėl ir dabar drąsiai teigiame, kad didžiausias iššūkis yra įveikti savo pačių nusistatytas ribas, ir tuomet galima bus eiti taip sparčiai į priekį, apie ką niekada nebūtum svajojęs“, – siūlo E. Vaineikis.
Batonėliai, dešra, traškučiai
Nuo 2021 m. naujų įmonių, užsiimančių vabzdžių auginimu ar maisto produktų gamyba, skaičius nepakito – 11 įmonių, o iki 2021 m., priešingai, susidomėjimas augo: specifinio verslo naujokai ir būsimieji verslininkai kreipėsi į VMVT, teikė užklausų dėl vabzdžių, skirtų žmonių maistui, auginimo veiklos.
„Susidomėjimas nuo 2022 m. yra šiek tiek sulėtėjęs, tačiau domimasi tais pačiais klausimais – nuo ko pradėti verslą, kur įsigyti įrangos, kaip turi būti įrengtos patalpos, kokie produktų mikrobiologinių tyrimų kriterijai, produktų ženklinimo ypatybės“, – verslą dominančius klausimus VŽ pateikia VMVT.
VMVT yra parengusi vabzdžių, skirtų žmonių maistui ar gyvūnų pašarams, gaires.
Tarnybos specialistai įvardija populiariausius Lietuvoje siūlomus gaminius iš vabzdžių: džiovintus svirplius su įvairiais prieskoniais, džiovintų svirplių miltus, kurie baltymais ir skaidulinėmis medžiagomis papildo maisto produktus – avižinius batonėlius, vytintas dešras, duoneles, šokoladą, taip pat gaminami traškučiai.
Daugiau apie valgomų vabzdžių augintojų verslą Lietuvoje skaitykite šiame VŽ Premium straipsnyje.
