Finansavimo paieškos rizikos kapitalo fonduose: kam pasiruošti

„Invega“ primena apie finansavimo alternatyvas– rizikos kapitalo finansavimo priemones, prie kurių prisideda valstybė. Ji yra investavusi į beveik visus Lietuvoje veikiančius rizikos ir privataus kapitalo fondus. 2021 m. su „Invegos“ finansavimu atlikta beveik 27 mln. Eur rizikos kapitalo investicijų, 2020 m. – beveik 16 mln. Eur. 

Tačiau prieš kreipiantis finansavimo pati įmonė turi nuspręsti, ar ieškotų rizikos kapitalo fondų investicijų, pataria Jonė Vaitulevičiūtė, „Startup Wise Guys“ viena iš įkūrėjų. Į šį fondą kreipiasi skirtingos patirties įmonės ir įvairiose augimo stadijose, tačiau J. Vaitulevičiūtė primena, kad kelias pritraukti investicijų iš rizikos kapitalo fondų – ne kiekvienam: ši finansavimo rūšis tinkama tada, kai matomas galimas įmonės augimas ne procentais, o kartais ir priimamas sprendimas bei pasiryžtama įsileisti investuotojus, kurie kartu bus ilgą gyvavimo laikotarpį.

„Rekomenduojame atlikti tam tikrus namų darbus prieš kreipiantis į rizikos kapitalo fondus. Pradėkite juos pasidomėdami, ar kuriamas produktas tikrai yra aktualus, ar jis spręs kokią nors problemą, skirkite laiko atlikti rinkos tyrimus, nes tai padės išvengti nesėkmių. Jei einate kalbėti su investuotojais – pasiruoškite vadinamuosius „pitch deck“ (liet. trumpas pristatymas), kurių pavyzdžių galima rasti internete, nes tai tikrai palengvins bendravimą“, – rekomenduoja J. Vaitulevičiūtė.

Ji taip pat pataria skirti laiko pasidomėti, kokie yra rizikos kapitalo fondai, susisiekti su jų valdytojais, gal net rasti įmonių, į kurias konkretus fondas, kuriuo domimasi, buvo investavęs.

Ne vien idėja

Tačiau svarbiausias dalykas yra idėjos išgryninimas ir supratimas, kam yra reikalingas finansavimas ir kur įmonė bus, kai tuos pinigus išleis, nes investuotojams svarbiausia yra progresas ir potencialas greitai užauginti įmonę.

Investuotojai, vertindami finansavimo besikreipiantį verslą, žiūri ne tik į jo idėją. J. Vaitulevičiūtė nurodo, kad didelis dėmesys skiriamas komandai, pavyzdžiui, kiek ilgai ji jau dirba kartu ar apskritai iki tol dirbo kartu.

„Jei esama ankstyvoje stadijoje, yra normalu, kad tiek produktas, tiek įvairūs finansiniai skaičiavimai ir planai gali keistis daugybę kartų, tačiau komanda yra pagrindas sėkmingam startuolio išaugimui“, – nurodo ji.

Prašant finansavimo patariama nesusitelkti į tai, kaip parduoti produktą – „Startup Wise Guys“ viena iš įkūrėjų pataria potencialiems investuotojams kalbėti apie produkto poreikį ir kokią problemą jis padės išspręsti.

Nesėkmė – į patirtį

Jeigu startuoliui nepasiseka, tai nebūtinai reiškia nesėkmę – sukaupta patirtis gali būti vertinga įgyvendinant jaunas idėjas. Dažniausiai pasitaikanti žlugimo priežastis – finansavimo trūkumas, taip pat – nesutarimai komandoje. Todėl ne veltui investuotojai pabrėžia komandos svarbą. Neretai startuolio komanda neįvertina, kad yra partneriai, kurie turės bendradarbiauti ne vienerius metus.

„Lietuvoje nelabai mėgstama kalbėti apie žlugusius verslus, tačiau nereikėtų vengti to daryti. Ir nebūtinai turi pavykti iš pirmo karto įgyvendinti turimą idėją, o tuo labiau – nuleisti rankas ir nebemėginti dar kartą. Galbūt iš pirmo ar antro karto nepavyks, tačiau trečias kartas gali tapti sėkmingas. Jei kažkas nepavyksta, nebūtinai reikia eiti tuo pačiu keliu, bet pasinaudoti išmoktomis pamokomis ir bandyti rasti kitą būdą“, – pataria J. Vaitulevičiūtė.