Finansavimo paieškos: kuo skiriasi faktoringas ir paskola

Gabija Zdanevičienė, alternatyvaus finansuotojo „Factris“ Pardavimų komandos vadovė, nurodo, kad vienas iš pagrindinių skirtumų – turimo turto įkeitimas.

Dažnai finansų įstaiga prašys įkeisti nekilnojamą turtą kaip finansavimo užtikrinimo priemonę, įprastai tai sumažina galimybių pasiskolinti smulkiam, jaunam verslui, kuris dar neturi nuosavo turto.

Faktoringo atveju toks užstatas nereikalingas, nes kartu yra teikiama kreditų draudimo paslauga, kuri finansuotojui veikia kaip užstatas.

„Tokiu atveju klientas ne tik neteikia užstatinės priemonės, tačiau ir pats gauna apsaugą nuo savo pirkėjo nemokumo ar bankroto. Pažymėtina, kad faktoringui būtina sąlyga – neįkeistos gautinos sumos ir pardavimai su atidėjimo terminu juridiniams asmenims“, - nurodo G. Zdanevičienė.

Kita skirtumas – norint gauti paskolą, dažnai keliamas reikalavimas, kad klientas turėtų ne mažesnę kaip 2 finansinių metų istoriją, taip pat – tvarkingą kredito istoriją: be vėlavimų atsiskaityti kredito įstaigoms, tiekėjams, „Sodrai“, Valstybinei mokesčių inspekcijai.

„Kliento, siekiančio gauti finansavimą faktoringu, veiklos istorija gali būti ir pusmečio, nes svarbiausia, kad jo prekių ar paslaugų pirkėjai būtų patikimi ir mokūs“, – nurodo „Factrio“ atstovė.

Ji pažymi, kad kartais faktoringo lėšos gaunamos greičiau nei tradicinė paskola su turto įkeitimu.  

Kada kurio kreiptis

„Factrio“ teigimu, paskolos dažniausiai imamos ilgesniam negu 1 metų terminui, taip pat – su ilgalaike paskola finansuojamas ilgalaikis turtas, pavyzdžiui, įrangos, patalpų ar transporto įsigijimas, todėl ir jam panaudoto finansavimo grąžinimas išdėstomas per kelis ar keliolika metų.

O faktoringo lėšos yra naudojamos apyvartinėms lėšoms: įsigyti daugiau žaliavų, darbuotojų atlyginimams, kitoms kasdienėms išlaidoms.

Kuo svarbi veikla

„Finansavimo produkto pasirinkimui įtaką daro verslo šaka, kurioje įmonė veikia. Jei tai gamybos ar logistikos įmonė, vieni iš būtinų finansavimo įrankių, reikalingų įmonės veiklos tęstinumui, bus paskola ir lizingas, o kiti finansavimo produktai apyvartinėms lėšoms – faktoringas ar kredito linijos“, – nurodo G. Zdanevičienė.

Prekybos, statybos ir kituose sektoriuose, kurių verslas reikalauja apyvartinių lėšų, pasak „Factrio“ ilgalaikės paskolos nėra būtinos, nes įmonėms labiausiai reikia įsigyti žaliavų ir prekių.

G. Zdanevičienė nurodo, kad ilgai veikiančioms ir dideles apyvartas pasiekiančioms įmonėms paskolą gauti lengviau negu smulkiam ar vidutiniam verslui su nedidele apyvarta. Tad jeigu jos turi patikimus pirkėjus, gali paprasčiau gauti faktoringą, bet jeigu tie pirkėjai tik fiziniai asmenys – faktoringo gauti negali.

„Būtina akcentuoti, kad įmonės, kurios dirba išskirtinai tik su fiziniais asmenimis ar be atidėjimo terminų, faktoringo paslauga, deja, negali pasinaudoti“, – pažymi ji.

Kiek kuris kainuoja

Renkantis faktoringą patariama įvertinti, kad klientas moka ne tik palūkanas, bet ir kredito draudimo mokestį. Draudimas suteikia apsaugą, kad net pirkėjui tapus nemokiu ar bankrutavus klientas vis tiek atgaus lėšas.

„Factris“ palygina, kad 2021 m. paskolos kaina siekė 7–12% metinių palūkanų. Su „Invegos“ palūkanų kompensacija – ir iki 0,5% metinių palūkanų. Faktoringo kaina buvo panaši: 5–12% metinių palūkanų.

„Palūkanų dydis priklauso nuo kelių veiksnių: finansavimo sumos – finansavimui nuo 100.000 Eur taikoma žemutinė palūkanų norma, finansavimo trukmės, sandorio rizikos klasės“, – nurodo G. Zdanevičienė.

Kam pasiruošti 

„Factris“ primena, kad kreipiantis finansavimo, verslui svarbu parengti reikalingus dokumentus: naujausias finansines ataskaitas, sutartį su užsakovu, kas specialistai galėtų įvertinti dabartinę situaciją, galimybes ir potencialias rizikas, apgalvoti planus ir iššūkius.