Kelionės per biurokratinio pragaro ratus
Nedirbusios per karantiną bendrovės turi teisę gauti nuomos kompensaciją – tai aktualiausia prekybininkams. Tačiau siekiantys gauti nuomos kompensacijas devyniems pragaro ratams prilygino nuomos sutarčių tikslinimą, perrašymą, registravimą ir kitų kriterijų atitikimą. Kai kurie, nepritrūkę kantrybės, dabar mina dešimtą – sužinojo, kad veiklą per karantiną jie vykdyti galėjo. Taip rodo įmonės pagrindinės veiklos kodas.
Pagrindinė bendrovės vykdoma veikla turi būti buvusi uždrausta per karantiną. Tarkim, įmonė turi mažmeninių parduotuvių tinklą, ji nedirbo per karantiną, o nuomą mokėti reikėjo, todėl ji norėtų gauti kompensaciją. Bet viskas ne taip paprasta: kai ji įsikūrė prieš 20 metų, galbūt registravo savo veiklą kaip didmeninę prekybą. Todėl dabar ji negali gauti kompensacijos, nes per karantiną neva prekiauti didmena galėjo, vadinasi, dirbo. Tad tenka pasikeisti kodus, kad galėtų įrodyti, jog gyvena iš prekybos: nes mažmeninė prekyba per karantiną uždrausta buvo, tad įmonė turi teisę gauti kompensaciją.
Sprendžiant tokius galvosūkius, pasirodė, kad yra bendrovių, kurioms netinka ne tik senas veiklos kodas – jos net neturėtų į ką jo pasikeisti, nes tokio veiklos kodo tiesiog... nėra. Vasarą Statistikos departamente pasipylė įmonių užklausos ir paraiškos pakeisti jų pagrindinę veiklą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, kad ši būtų priskirta toms, kurios buvo ribojamos ar uždraustos per karantiną. Statistikai skaičiuoja, kad iš pateikusių tokias paraiškas veiklos kodai pakeisti maždaug pusei, tačiau kai kuriais atvejais, kai verslas turi prekybos taškų, kurie nedirbo, o nuomą turėjo mokėti, veiklos vis tiek negalima pakeisti.
Be to, tokia procedūra užtrunka, bendrovė turi įrodyti, kad daugiausia naudos tikrai gauna iš tos pagrindinės veiklos, ir nebūtinai kodas yra pakeičiamas. Kol kas pagrindinės veiklos kodą iš besikreipusių galėjo pasikeisti daugiau kaip pusė įmonių. Vien liepą Statistikos departamentas (SD) sulaukė 199 prašymų iš bendrovių pakeisti jų pagrindinės veiklos kodą, jis pakeistas 119-ai jų. Dar 33 įmonės turi pateikti įrodymų, kad norima veikla tikrai yra pagrindinė: laukiama jų finansinių rodiklių. Rugpjūtį SD VŽ nurodo gavęs 39 paraiškas pakeisti pagrindinę veiklą. Dar buvo 1.347 telefono skambučiai pasikonsultuoti, koks veiklos kodas atitinka bendrovės vykdomą veiklą. SD pažymi, kad veiklos kodas nekeičiamas be raštu pateiktų duomenų.
SD atstovė, Ūkio subjektų registro skyriaus vedėja Daliutė Kavaliauskienė tikina, kad kartais bendravimas su įmonėmis nebūna draugiškas. „Mūsų specialistai patiria psichologinį spaudimą, reikalavimus, maldavimus ir visą emocijų spektrą“, – nurodo ji. Į tai turi ką atsakyti VŽ kalbinti verslininkai: jie teigia, kad kalbėdami su statistikais ne visada pasijuto konsultuojami.
Mindaugas Varnas, maisto papildų ir sporto reikmenų parduotuvių tinklo „G Sportas“ įkūrėjas, VŽ pasakojo, kaip prieš pildydamas paraišką dėl nuomos kreipėsi pirmiausia į SD dėl veiklos kodo keitimo. „Kai sužinojau, kad kolegų paraiškos dėl nuomos kompensacijos atmetamos, iškart paskambinau į Statistikos departamentą dėl kodo keitimo. Buvau nustebęs dėl bendravimo – man aiškino, kad esam socialiai neatsakingi, jei norime kaitalioti kodus. Aš pasakiau, kad man tai – tik skaičių kombinacija, o reali verslo situacija tokia, kad buvome sustoję, nedirbome ir galime gauti kompensaciją, tik stabdo kodai. Ėjau tą kruviną kelią – registravome nuomos sutartis, sistemos jas po kelis kartus atmetė, persirašėme su nuomotojais, didžiausiais prekybos centrais, tikslinome unikalius kodus. Ir kai atrodė, kad jau viską padarėme, paskambina kolegos ir pasako, kad jų paraiškas atmeta dėl kodo“, – VŽ pasakojo M. Varnas.
Dėl šios problemos, kai verslas, nedirbęs per karantiną, negali pretenduoti į nuomos kompensaciją, anksčiau „Invega“ pateikė pasiūlymų Ekonomikos ir inovacijų ministerijai . Ši parengė pasiūlymų Vyriausybei, kaip šią tvarką atnaujinti.
„Planuojame kitą savaitę teikti pasiūlymus Vyriausybei dėl nuomos kompensavimo priemonės, kad būtų išplėstos galimybės kreiptis dėl nuomos kompensavimo, net jeigu nurodyta veikla nėra pagrindinė“, – rugpjūčio viduryje VŽ teigė Jekaterina Rojaka, ekonomikos ir inovacijų viceministrė.
VŽ nuomone, problema turi kelis aspektus: viena vertus, įmonės neturėtų gudrauti, kad gautų paramą (jei ji tikrai nepriklauso), kita vertus, valstybinės institucijos neturėtų formaliai žvelgti į reikalavimus ir reikalauti įrodyti, kad esi ne kupranugaris: ne kodus reikėtų „mėsinėti“, bet atsižvelgti į realią padėtį. Ir jei ministerija parengė pasiūlymus Vyriausybei, kaip taisyti ydingą tvarką, ministrų kabinetas galėtų operatyviau reaguoti į nukentėjusio ir nuostolių patyrusio verslo poreikius.
