Krizė išryškina tikruosius veidus: ir vadovų, ir darbuotojų
Dėl pandemijos verslas nukraujavo visame pasaulyje. Net šimtmečiais veikusios tarptautinės įmonės, panirusios į nuostolius, praneša, kad susitraukia, atleisdamos šimtus arba tūkstančius darbuotojų, ar net užsidaro visiems laikams.
Kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ liepos pradžioje paskelbtas tyrimas atskleidė, kad pandemija turėjo reikšmingą neigiamą poveikį Europos kompanijų verslo perspektyvoms, gebėjimui atsiskaityti ir finansinei elgsenai. Lietuvos bendrovės, kurios dalyvavo europinėje pandemijos poveikio apklausoje, išsiskiria tuo, kad jų didžiausia dalis ES nurodė, jog dėl stringančių atsiskaitymų yra priverstos mažinti darbo vietų skaičių. Taip nurodė 45% apklaustų lietuvių verslininkų. Visoje Europoje atleisti dalį darbuotojų ketina 32% apklausos respondentų.
Joks darbuotojas neims krykštauti gavęs atleidimo lapelį – kai kurių psichologų teigimu, išgyvenimas ir skausmas dėl prarasto darbo eina antroje vietoje po artimo žmogaus netekties.
O tokių lapelių per karantiną išdalyta daug. Kai kurie darbdaviai, ypač smulkieji verslininkai, atleido kone visus darbuotojus motyvuodami, kad gauti iš Užimtumo tarnybos nedarbo išmokas jiems bus naudingiau negu būti prastovoje. Akivaizdu, kad tokie sprendimai priimami ne iš gero gyvenimo – negaunant jokių pajamų, net tie 10% užmokesčio, kuriuos privaloma mokėti prastovoje esantiems darbuotojas, galėjo tapti akmeniu, nugramzdinančiu vos kvėpuojantį verslą.
Daugelis darbdavių atleistiesiems pažadėjo, kad kai tik bus galima atnaujinti veiklą, juos iš karto vėl priims į darbą. Ir džiugina tai, kad, kaip pastebi personalo atrankos specialistai, dažniausiai žodžio laikomasi.
„Žmonės mielai priima kvietimą ir grįžta, nors, atrodytų, atleidimas turėtų kirsti per savivertę, palikti nuoskaudų. Tačiau visi supranta, jog situacija buvo tokia, kad darbdavys neturėjo kito pasirinkimo. Tie darbdaviai, kurie žodžio nesilaiko, susigadintų reputaciją amžiams“, – sako Ieva Mylytė-Pranaitė, UAB „Atrankos“, dirbančios su prekės ženklu „Atranka 360“, Vilniaus padalinio vadovė.
Tačiau yra ir kitokia tendencija – iš kai kurių įmonių darbuotojai išeina savo noru. Kai kurie – netgi „į gatvę“, neturėdami jokio kito darbo pasiūlymo. Priežastis – netinkamas darbdavių elgesys karantino metu. Atlikta darbuotojų apklausa parodė, kad šie pasigedo iš vadovų skatinimo rodyti iniciatyvą, trūko sklandaus darbų organizavimo ir palaikymo, įvertinimo. Atrodo, apie lyderystę, komandos valdymą jaučio oda prirašyta, bet ištikus krizei ne vienas vadovas pamiršo ne tik lyderiauti, bet ir apskritai pagarbiai bendrauti. Žmonės pasijuto nusivylę ir nesaugūs savo darbovietėse, todėl nusprendė ieškotis kito darbo.
VŽ nuomone, karantinas išryškino tiek vadovų gebėjimą išlaikyti emocinį stabilumą, tiek darbuotojų atsidavimą, lojalumą įmonei ir nebylų pritarimą net nepopuliariems darbdavio sprendimams. Jei šis nepamynė žmogiškumo šiomis sudėtingomis aplinkybėmis, net ir atleistas žmogus sugrįš vėl. Nes žinos, kad žodžio šioje bendrovėje laikomasi.
