Vienas esminių reikalavimų pradedantiesiems eksportuotojams

Jei dalyvaudamas parodoje, tarkim, Osle, gali su stendo lankytojais susikalbėti norvegiškai, tikimybė, kad rasi potencialių partnerių, gerokai išauga.

Kai kurių kalbų mokyklų atstovai teigia, kad skandinavų kalbomis domimasi vis labiau. Ir jei anksčiau pagrindiniai užsakovai buvo užsienio bendrovės, ypač klientų aptarnavimo centrų steigėjos, dabar tarp kalbų kursų lankytojų vis daugiau yra smulkių ir vidutinių įmonių darbuotojų, tarp jų ir vadovų.

Svarbiausia motyvacija

„Dažniausiai dėl skandinavų kalbų mokymų kreipiasi paslaugas teikiančios įmonės, nes mokant paslaugos gavėjo gimtąją yra kur kas lengviau bendrauti, klientas lieka labiau patenkintas, didėja paslaugos kokybė, taigi ir poreikis jai“, – nurodo Arvydas Simaška, VšĮ „Žinių gausa“ direktorius.

Anot jo, dažniausiai renkamasi mokytis norvegų ir švedų, šiek tiek rečiau danų kalbos – matyt, dėl sudėtingos danų kalbos tarties.

„Norvegų, švedų ir danų kalbos priklauso skandinavų kalbų pogrupiui, todėl išmokus vieną iš minėtų kalbų galima neblogai suprasti kitas skandinavų kalbas bei laisvai skaityti jomis surašytus rašytinius tekstus“, – nurodo p. Simaška.

Pašnekovas teigia, kad skandinavų kalbos mokymasis niekuo nesiskiria nuo kitų kalbų, tačiau, kaip ir kiekviena kalba, turi nemažai unikalių ir tik jai būdingų ypatybių.

„B2 lygiu kalbą galima išmokti per 3–6 mėnesius. Kaip greitai ji išmokstama, priklauso nuo kelių dalykų: disponuojamo laiko, gebėjimo mokytis ir svarbiausia – motyvacijos, kodėl jos siekiama išmokti“, – vardija p. Simaška.

Nors skandinavų kalbos populiarėja, vis dėlto anglų kalba išlieka populiariausia – nesvarbu, ar jos mokomasi savo iniciatyva, ar tobulinti įgūdžių siunčia įmonė.

Ne tik skandinavų

„Kad smulkūs ir vidutiniai verslai domėtųsi skandinamų kalbomis, nepastabėjau. Taip, pavienių atvejų pasitaiko, tačiau tų kalbų dažniausiai pradedama mokytis tada, jei dalį įmonės įsigyja investuotojai iš tų šalių. Tokiu atveju mūsiškiams išmokti tos šalies kalbą būna netgi privaloma“, – pasakoja Sigita Unguraitė, kalbų mokymo UAB „Cotem“ vykdomoji direktorė.

Vis dėlto dažniau įmonės, dirbančios Skandinavijos šalyse, siunčia darbuotojus stiprinti anglų kalbos įgūdžius.

„Visi skandinavai puikiai kalba angliškai, tad lietuviams, ypač smulkių ir vidutinių įmonių atstovams, neretai tenka dar gerokai pasitempti, kad galėtų su jais laisvai bendrauti“, – sako pašnekovė.

Ji pastebi naują tendenciją – nors anglų kalba vis dar išlieka populiariausia, tačiau pastaruoju metu daugiau verslo atstovų ėmė mokytis rusų, lenkų ir vokiečių kalbų.