Sugebėjo sudominti ir prekybos milžinus

Ali Kilikli, UAB „Frutlita“ direktorius: „Pardavimų svyravimų išvengti nepavyksta, nes, pabrangus turkiškiems vaisiams ir daržovėms, visi metasi prie ispaniškų. O aš nesimėtau, nes kitaip prarasčiau išskirtinumą.“ VLADIMIRO IVANOVO NUOTR.

Net nedidelės įmonės klientų sąrašą gali sudaryti stambūs prekybos tinklai. Svarbiausia turėti įdomų produktą, dar geriau – tokį, kokio neturi niekas kitas: nacionaliniai patiekalai ir gardėsiai gali sudominti tiek pro šalį skubantį praeivį, tiek didmenos prekybininką.

„Mūsų klientai yra „Maxima“, „Iki“, „Prisma“, „Vynoteka“, „Solo“. Tačiau ne mažiau svarbūs ir pavieniai pirkėjai – žmonės, užsukantys į mūsų krautuvėlę-barą nusipirkti turkiškų saldumynų, suvalgyti bandelės, iškeptos pagal turkišką receptą, ar išgerti arbatos“, – pasakoja Ali Kilikli, sostinės UAB „Frutlita“ direktorius.

Turkiška linija

Įmonės įkūrėjas Lietuvoje gyvena jau kone 20 metų. Atvažiavo čia studijuoti rusų kalbos, o ją išmokęs ketino grįžti atgal į Turkiją ir dirbti turizmo sektoriuje, priimti svečius iš Rusijos.

„Esu kilęs ir Alanijos – miesto, kur yra apie 300.000 gyventojų ir kur beveik visi gyvena iš turizmo. Todėl normalu, kad ir aš savo ateitį siejau su turizmu. Norėjau gerai išmokti rusų kalbą, bet studijuoti Rusijoje nenorėjau, traukė Baltijos šalys. O Lietuvą pasirinkau todėl, kad tais laikais tik čia buvo Turkijos ambasada“, – pasakoja p. Kilikli, prieš keliolika metų baigęs Lietuvos edukologijos universitetą, tačiau į savo gimtinę gyventi ir dirbti taip ir negrįžęs. Priešingai – dalelę Turkijos nuotaikos ir skonio jis perkėlė į Lietuvą.

Šiuo metu „Frutlita“ valdo turkiškų skanumynų krautuvėlę-barą „Alanija“ ir grilio bei kebabų restoraną „Anatolija“. Abi įstaigos įsikūrusios Vilniaus naujamiestyje, J. Jasinskio gatvėje.

„Krautuvėlė veikia jau beveik metai. Turime sandėlių ir biurą Kirtimuose, tačiau ten atvažiuoja vien didmenininkai. O turkiškų saldumynų poreikis yra ir tarp paprastų pirkėjų – daugelis jų yra atostogavę Turkijoje, tad ten ragautų skanėstų nori įsigyti ir čia. Todėl ieškojau nedidelių jaukių patalpų, kur ne tik užsuktų pirkėjų, bet ir kur galėčiau padaryti savotišką turkiškų produktų, kuriuos siūlome ir didmenininkams, ekspoziciją“, – pasakoja verslininkas.

Bangavimo neišvengia

Tiesa, jis verslą pradėjo prekiaudamas ne maisto produktais, o džinsais. Tėvynainiai, sužinoję, kad vaikinas studijuoja Lietuvoje, pasiūlė tapti verslo dalininku ir prekiauti turkiškais džinsais. Parduotuvė buvo atidaryta Latvijoje, tačiau prekyba vos spėjo įsibėgėti, kai prasidėjo Rusijos krizė ir galutiniai sužlugdė jauną verslą.

Todėl p. Kilikli nusprendė keisti veiklos kryptį ir ėmė prekiauti iš Turkijos importuotais vaisiais bei daržovėmis. Būtent jos ir patraukė didmenininkų dėmesį, nes Lietuvoje turkiškų daržovių buvo mažai, tiksliau – beveik nebuvo.

Nors jau ne vieni metai, kaip pasirašytos kelios sutartys su stambiais prekybos tinklais, stabilių pajamų tai dar negarantuoja – metinė „Frutlitos“ apyvarta dažnai svyruoja.

„Žinoma, norėčiau stabilaus augimo, tačiau būna metų, kai apyvarta susitraukia. Tarkim, Turkijoje pasitaiko prastas derlius, todėl vaisiai ir daržovės pabrangsta. Tada visi metasi prie ispaniškos produkcijos. O aš nesimėtau. Jau verčiau tais metais parduosiu mažiau, bet neprarasiu išskirtinumo. Jei prarasi savo veidą, pasidarysi nebeįdomus“, – nurodo pašnekovas.

Šiuo metu verslininkas taip pat jaučia Rusijos įtaką – šiai šaliai uždraudus įvežti vaisius ir daržoves iš ES, į Rusiją pradėta importuoti turkiškų produktų kur kas daugiau nei įprastai. Išaugusi paklausa iš karto kilstelėjo ir kainas. Tačiau tai verslininko neskatina koreguoti šių metų prognozių – planuojama, kad „Frutlitos“ apyvarta šiemet sieks 3 mln. Eur – bus dvigubai didesnė nei pernai.

„Tokių optimistinių skaičių leidžia tikėtis tai, kad gerokai išplėtėme asortimentą, be to, pasirašėme kelias sutartis su Latvijos ir Lenkijos prekybos tinklais“, – aiškina p. Kilikli.

Be padažo

Prieš mėnesį duris atvėrė grilio ir kebabų restoranas „Anatolija“. Anot pašnekovo, tai dar labiau sustiprins įmonės pozicijas ir pabrėš turkišką akcentą.

„Vilniuje kito turkiško restorano nežinau. Gal todėl, kad mūsų bendruomenė palyginti nedidelė – čia gyvena tik 200–300 turkų, niekas nesiryžta atidaryti grynai turkiško restorano. Mes šią nišą norime užimti“, – sako p. Kilikli.

Restorano specializacija – turkiški kebabai. Pašnekovas nurodo, kad valgytojus bandys pratinti prie kitokios kebabų valgymo kultūros – čia jie bus patiekiami be padažų.

„Lietuviai be galo mėgsta padažus. Bet jie užgožia visą skonį, net nesupranti, ar mėsa, kurią valgai, yra gera ar prasta. Mes kebabus siūlysime be padažo, nes garantuojame, kad naudojame tik aukščiausios kokybės mėsą. Žinoma, jei klientas reikalaus padažo, duosime ir jo, bet norime, kad žmonės pajustų tikrą kebabo, o ne padažo skonį“, – nurodo verslininkas iš Turkijos.

Komentarai