„Kauno keliai“ ir „Latvijas tilti“ naujo rekonstrukcijos konkurso negaus
Kartu konkurse dalyvavusios bendrovės iš jo buvo pašalintos, nes, kaip teigia Lietuvos automobilių kelių direkcija, nepateikė, o vėliau ir nepatikslino duomenų, įrodančių specialisto patirtį. Konkurse jam buvo numatyti specialūs reikalavimai.
Konkursą rekonstruoti kelio Kaunas-Marijampolė 6 km ruožą laimėjo AB „Kauno tiltai“, pasiūlę 39 mln. Eur. Darbai pradėti 2015-ųjų rugsėjį, planuojama, kad bus baigti šių metų rudenį.
„Pralaimėtų viešųjų pirkimų konkursų skundimas teismams bei šaliai svarbių infrastruktūros projektų stabdymas daliai bendrovių, deja, yra įprasta praktika. Bene kiekvienas didesnės apimties viešųjų pirkimų konkursas skundžiamas teismui, dėl to vėluoja darbų pabaiga. Vien dėl šio ginčo „Via Baltica“ projekto darbų pradžia užtruko apie pusę metų“, – išplatintame pranešime cituojamas Egidijus Skrodenis, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius.
Anksčiau „Latvijas tilti AS“ ir UAB „Kauno keliai“ VŽ aiškino, kad į teismus kreipėsi, nes įtarė, kad konfidenciali informacija apie įmonių samdomą specialistą galėjo būti atskleista tretiesiems asmenims, kurie vėliau darė spaudimą darbuotojui atsiimti dokumentus iš konkurso.
„Neprisistatę asmenys apsilankė pas mūsų specialistą ir vardindami asmeninę informaciją pareikalavo pasitraukti iš konkurso, o savo atsisakymą pateikti Automobilių kelių direkcijai, neinformavus konsorciumo partnerių. Vėliau jau direkcija tiesiogiai susisiekė su šiuo specialistu ir paprašė, kad jis atsisakymo dokumentą patvirtintų notariškai. Apie visus šiuos veiksmus bei gautus dokumentus mes nebuvome informuoti“, – tuomet sakė Ramūnas Šilinis, „Kauno kelių“ generalinis direktorius.
Lietuvos apeliacinis teismas bendrovėms dėl tokių įtarimų patarė kreiptis į prokuratūrą.
Konkursą ginčyti taip pat nesėkmingai bandė ir kartu jame dalyvavęs įmonių „A.C.B. AS“, „TILTS RAB“, UAB „Autokausta“ ir UAB „Lietuvos kelių statyba“ konsorciumas. Jis iš konkurso taip pat buvo pašalintas dėl netikslios informacijos pateikimo.
Laiko pergale
„Latvijas tilti“ tokį LAT sprendimą vadina pergale, nes esą direkcija buvo priversta pripažinti, kad skirtingo kvalifikacijos traktavimo negalima vadinti melagingos informacijos pateikimu. Būtent taip, pasak bendrovių, direkcija teigė, kai bendrovės buvo pašalintos iš konkurso.
„Sprendimą laikome pergale, nes teismas pripažino tai, apie ką visą laiką kalbėjome: skirtingas specialistų kvalifikacijos traktavimas negali būti laikomas melagingos informacijos pateikimu, nors būtent toks buvo oficialiai nurodytas pagrindas mus pašalinant iš konkurso“, – Genadijus Kamkalovas, „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas.
Jis sako, kad bendrovės siekia sąžiningos konkurencijos, ir viliasi, kad teismų išaiškinimai suteiks aiškumo tiek konkursų organizatoriams, tiek dalyviams.
Ramūnas Šilinis, „Kauno kelių“ generalinis direktorius, patikslina, kad dėl galimų neteisėtų veiksmų prieš samdytą specialistą yra kreiptasi į prokuratūrą.
„Apeliacinis teismas perdavė informaciją Vilniaus apygardos prokuratūrai apie galimai neteisėtus veiksmus – darytą spaudimą vienam iš mūsų pateiktų specialistų. Kokių veiksmų ėmėsi prokuratūra, mes, kaip įmonė, nesame informuoti“.
