Vilniuje – dar vienas duomenų centras

Publikuota: 2015-12-15
Bendrovės nuotr.
Bendrovės nuotr.

Interneto svetainių prieglobos bendrovės „Interneto vizija“ antrinė įmonė „Rakrėjus“ sostinėje atidarė naują „Tier III“ – antros pagal patikimumą kategorijos – reikalavimus atitinkantį (procedūra pradėta, bet paties sertifikato įmonės dar nėra gavusi) duomenų centrą (DC), į kurį investuota 4,6 mln. Eur. Naujo centro atidarymas paskatins šiokį tokį rinkos persiskirstymą, nes „Interneto vizija“ iki šiol savo klientų svetaines ir kitus duomenis laikė kituose centruose.

UAB „Rakrėjus“ įkurta maždaug prieš dvejus metus. Tačiau iki šiol bendrovė realiai tik ruošėsi startui – buvo įrengiamas DC pastatas ir tvarkomi įvairūs juridiniai reikalai.

„Duomenų perkėlimas iš partnerių serverių į mūsų vis dar vykdomas“, – sako Pranas Slušnys, „Rakrėjaus“ generalinis direktorius.

Beje, dėl duomenų perkėlimo gruodžio 15 d. trumpai neveikė dalies „Interneto vizijos“ klientų interneto svetainės.

UAB „Interneto vizija“ skelbia, kad įmonės paslaugomis naudojasi apie 70.000 įmonių ir privačių asmenų.

Šiuo metu 140 serverių spintų turintis centras ateityje galės būti išplėstas daugiau kaip tris kartus – iki 450. Didžiausią dalį įmonės klientų sudaro vidutinės ir didelės bendrovės iš Lietuvos ir užsienio. Tarp jų: „Vinted“, „Tipro“, „Sekasoft“, MBT, „SportingPulse“, „Varle“, „Senukai“, „Tamo“, „Mokipay“ ir „Foxbox“. Tarptautinės įmonės sudaro apie 60% visų klientų. Du trečdaliai iš jų – įmonės iš Rytų šalių.

Du trečdalius skolinosi

Arvydas Štrausas, „Interneto vizijos“ (IV) direktorius sako, kad duomenų centro įkūrimui du trečdalius sumos teko skolintis iš bankų. Savo lėšų nepakako, nes visa „Interneto vizijos“ apyvarta šiais metais, prognozuojama, sieks apie 3,5 mln. Eur o „Rakrėjus“ – apie 1 mln. Eur. Priminsime, kad investicijos į DC siekė 4,6 mln. Eur.

Tačiau p. Štrausas sako, kad investicija blogiausiu atveju atsipirks per 5 metus.

Bendrovių vadovai teigia, kad investuoti į DC nuspręsta dėl milžiniškų ateities perspektyvų. Specialistų vertinimu, per artimiausius metus DC rinka Vidurio ir Rytų Europoje plėsis apie 70%. Šį augimą esą sustabdytų nebent didelis karinis konfliktas regione.

„Mūsų vertinimu, tik ketvirtadalį šios rinkos kontroliuos didžiosios įmonės. Be to, pastebime regioninių duomenų centrų poreikį. Vis didesnė mūsų gyvenimo ir darbo dalis persikelia į skaitmeninę erdvę. Jau dabar matome, kaip sparčiai daugėja skaitmeninės vaizdo informacijos. Mums įprastais tapo išmanieji telefonai, o rytojaus perspektyva – išmaniosios gamyklos“, – spaudos konferencijoje kalbėjo p. Štrausas.

Lietuvoje – pakankamai šalta

Be to, sako, p. Štrausas, naujas galimybes duomenų centrams atvers ir daiktų internetas, kai prie tinklo prijungti sąveikaus visi mums įprasti namų buitiniai prietaisai – nuo televizoriaus iki šaldytuvo. Dar daugiau vilčių siejama su robotizacija, pavyzdžiui, savavaldžiais automobiliais ar skraidančiais bepiločiais kurjeriais.

„Ekonomika tampa skaitmeninė. Dėl to itin sparčiai auga duomenų kiekis, kuriuos reikia kažkur saugoti. Prognozuojama, kad skaitmeninės informacijos kiekis pasaulyje 2013-2020 m. padidės 10 kartų: nuo 4,4 trln. iki 44 trln. gigabitų (GB)“, – priduria „Rakrėjaus“ direktorius.

Anot jo, Lietuva turi visas galimybes tapti duomenų centrų paslaugų lyderiu regione – esame gana palankioje geografinėje vietoje, nes šalies klimatas yra pakankamai šaltas, kad duomenų centrus būtų galima vėsinti efektyviausiu šiuo metu plačiai prieinamu būdu – aplinkos oru (didžiąją metų dalį). Be to Lietuvoje yra puikiai išplėtota ryšių infrastruktūra ir, palyginti su kitomis regiono šalimis, nebrangus nekilnojamasis turtas (NT) bei aukštos kvalifikacijos specialistai. Taip pat esame ES šalis narė, kas labai svarbu didelei daliai užsienio investuotojų.

Problemos: elektra ir darbuotojai

Tiesa, p. Slušnys pripažįsta, kad yra ir problemų: nekonkurencinga mokesčių bazė, IT specialistų trūkumas ir trumparegiška bei nelanksti imigracijos politika.

Iki šiol bene pagrindiniu DC rinkos plėtros Lietuvoje stabdžiu verslas įvardindavo brangią elektrą. Tačiau pirmadienį Lietuvą, Lenkiją ir Švediją oficialiai sujungus elektros tiltais, šios problemos turėtų išsispręsti.

Verslas ir politikai įsitikinę, kad naujosios jungtys užtikrins elektros tiekimo saugumą ir sumažins kainą pramonei bei vartotojams. Tik dar neaišku kiek.

Lietuvos pramonininkų konfederacija yra skaičiavusi, kad jeigu „Achema“ 2013 m. būtų veikusi Estijoje, kuri tuo metu buvo labiau integruota į „Nordpool“ nei Lietuva, ši energijai imli įmonė dėl pigesnės elektros per metus būtų sutaupiusi apie 13 mln. Eur išlaidų.

Anksčiau, kalbant apie investicijas į DC, ne kartą buvo linksniuojamos ir problemos su žemėtvarka. Esą dėl lėto ir chaotiško žemėtvarkininkų darbo bent viena didelio kalibro plyno lauko investicija buvo prarasta.

Tačiau nei p. Štrausas, nei p. Slušnys negalėjo atsakyti, ar padėtis pagerėjo.

„Jaučiame, kad imigracijos reikalus kuruojantys valdininkai nelinkę mums padėti, bet su žemėtvarkininkais bendrauti neteko, nes nedarėme plyno lauko investicijos. DC įkūrėme jau esančiame pastate, kurį atnaujinome“, – sako p. Slušnys.

DC patikimumo lygiai

Duomenų centrus sertifikuojanti įstaiga „Uptime Institute“ savo svetainėje teigia, kad „Tier III“ sertifikatas, supaprastintai kalbant, įrodo, jog duomenų centre įrengta infrastruktūra užtikrina jo veikimą bent 99,982% viso laiko. Kitaip tariant, DC paslaugos klientui gali būti nepasiekiamos 94,6 min. per metus. Tai – apie 20,4 val. daugiau nei gali neveikti mūsų regione labiausiai paplitę „Tier II“ ir 27,2 val. daugiau nei „Tier I“ kategorijos DC. Aukščiausio patikimumo ir saugumo – „Tier IV“ – centrai turi veikti bent 99.995% laiko arba gali būti nepasiekiami 26,3 min. per metus. Pastarųjų Europoje yra nedaug – po kelis yra Ispanijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Šveicarijoje ir Italijoje.

FOTOGALERIJA Vilniuje - naujas duomenų centras (15 nuotr.)

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Google“ sugalvojo, kaip įvykdyti EK reikalavimus ir iš to dar uždirbti Premium

„Google“, kuriai Europos Komisija (EK) 2018 m. skyrė beveik 5 mlrd. USD baudą (4,3 mlrd. Eur), rado būdą,...

Technologijos
2020.01.16
„Rocket Software“ Vilniuje atidaro kompetencijų centrą

JAV informacinių technologijų bendrovė „Rocket Software“, besispecializuojanti įmonių veiklos modernizavimo...

Technologijos
2020.01.16
„Telia“ pradeda tiekti siaurajuostį daiktų interneto ryšį 1

Bendrovė „Telia Lietuva“ pradeda tiekti siaurajuostį daiktų internetą. Ši technologija, užtikrinanti ryšį su...

Technologijos
2020.01.16
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
I. Survila pardavė beveik visas „Citybirds“ akcijas, „Unicorn Scooters“ – ant prekystalio Premium

Paspirtukus gaminančios „Citybirds“ įkūrėjas Ignas Survila pardavė didžiąją dalį turėtų bendrovės akcijų ir...

Technologijos
2020.01.16
Kibernetinėms atakoms per mažų ar neįdomių nėra: kaip apsisaugoti Premium 1

Pusė smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) – 44% bendrovių – nemano, kad galėtų tapti kibernetinių atakų...

Gazelė
2020.01.15
Lietuvoje įkurtas pirmasis „fintech“ verslo klasteris

Lietuvoje sparčiai augantis finansinių technologijų („fintech“) sektorius žengia klasterizacijos...

Technologijos
2020.01.15
„Fima“ už 0,76 mln. Eur modernizuos stebėjimo sistemą Baltarusijos pasienyje 

Iki šių metų pabaigos planuojama atnaujinti Padvarionių užkardos (Bajorų kaimas, Medininkų sen., Vilniaus...

Technologijos
2020.01.15
Įdomiausios parodos „CES 2020“ inovacijos ir prototipai Premium

Kasmetė technologijų paroda CES vis nustebina, pralinksmina, o kartais palieka be žado ir priverčia mintyse...

Technologijos
2020.01.14
„Revolut Bank“ jungiasi prie Lietuvos bankų asociacijos 4

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, Lietuvoje kuriantis...

Finansai
2020.01.14
Startuolis pasikinkė griežtėjančios pinigų plovimo prevencijos idėją Premium 3

Lietuvoje įkurtas reguliavimo technologijų, arba „regtech“, startuolis „Amlyze“ sukūrė pirmą Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.14
Steigiamas 900 mln. Eur Inovacijų skatinimo fondas, veiks iki 2040 m. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo steigti Inovacijų skatinimo fondą,kuris pritrauktų investicijų į...

Pramonė
2020.01.13
„Tele2“ atidarė nuosavą kontaktų centrą

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ atidarė nuosavą kontaktų centrą, kurio padaliniai įsikūrė Vilniuje ir...

Paslaugos
2020.01.13
Kalėdinėse reklamose – „Telia Lietuvos“ ir „Tele2“ dvikova Premium

Per kalėdinį periodą televizijos transliavo bemaž 7% daugiau reklamos sekundžių, 11% daugiau klipų.

Rinkodara
2020.01.13
Tik 1 iš 14 išradimų Lietuvoje sukuria moterys, siekiama tai pakeisti 2

Siekiant paskatinti moterų verslumą ir pagerinti lyčių balansą inovatorių bendruomenėje, startuoja iniciatyva...

Technologijos
2020.01.13
Pasitraukus „MailChimp“, lietuvių „Omnisend“ patrigubino pajamas Premium 1

Integruotos rinkodaros bendrovė „Omnisend“ pernai gavo apie tris kartus daugiau pajamų nei 2018 m. Įmonės...

Paslaugos
2020.01.13
5 technologijos, pakilusios iš pelenų Premium

Inovatyvias technologijas vartotojų kartais sunkiai priima. Dažnai taip nutinka todėl, kad kartu su nauju...

Technologijos
2020.01.11
Dirbtinio intelekto kūrėjas G. Pekšys: mokslas yra verslo daugiklis Premium

Gediminas Pekšys, matematikas, dirbtinio intelekto sprendimus medicinai kuriančio startuolio „Oxipit“ vadovas...

Laisvalaikis
2020.01.11
Išaugusi „Cherry servers“ pakeitė vadovą Premium

Pastaruosius kelis metus Šiaulių bendrovei „Cherry Servers“ vadovavęs Artūras Lazejevas profesiniame tinkle...

Paslaugos
2020.01.10
„No Magic Europe“ nebelieka, įmonė perima savininko vardą Premium

Kaune įsikūrusi IT technologijų UAB „No Magic Europe“ tampa UAB „Dassault Systemes“. Naujasis pavadinimas...

Paslaugos
2020.01.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau