SkGD terminalas trokšta be eksporto pasauliui

Publikuota: 2015-11-21
Algimanto Kalvaičio nuotr.
Algimanto Kalvaičio nuotr.

Mažėjant dujų poreikiui ir atpigus dujoms iš Rusijos, į Klaipėdą atplukdomų suskystintų gamtinių dujų kaina tapo nekonkurencinga. Kokio dydžio terminalo veiklos nuostolius teks dengti Lietuvos vartotojams, priklauso nuo gebėjimo šias perteklines dujas parduoti pasaulinėse rinkose.

Dujų suvartojimas Lietuvoje traukiasi nebe pirmus metus iš eilės. 2016 m. bus suvartota apie 2 mlrd. kub. m dujų. Rinkos dalyvių vertinimu, iš jų apie 1,2 mlrd. kub. m tektų „Achemai“, apie 0,3 mlrd. kub. m suvartotų energijos gamintojai, 0,35 mlrd. kub. m – kita pramonė ir verslas, 0,15 mlrd. kub. m gyventojai.

Apie 500 mln. kub. m „Lietuvos dujos“ planuoja įsigyti iš „Gazprom“. Dar 260 mln. kub. m per SkGD terminalą Klaipėdoje rezervavo energijos gamintojai, tačiau tai tik pusė dujų, reikalingų terminalo veikimui užtikrinti. Likusią pusę (apie 280 mln. kub. m) reikėtų realizuoti mažoje vietos rinkoje, tačiau makroekonominės aplinkybės lemia, kad jų kaina šiuo metu nekonkurencinga. Kad vartotojams neaugtų išlaidos, siekiama „sąžiningiau“ perskirstyti terminalo sąnaudas ir pasistengti dujas parduoti pasaulinėje SkGD rinkoje.

Nepalanki aplinka

Šalies dujų rinka iš „Gazprom“ monopolio išsivadavo tik prieš metus, kai vartotojams pradėtos tiekti dujos iš Klaipėdos SkGD terminalo. Pasikeitus makroekonominei aplinkai, „Statoil“ tiekiamos dujos tapo brangesnės nei dujotiekiais atitekančios „Gazprom“ dujos.

Didžiausia kaltininkė – naftos kaina, su kuria susieta iš „Gazprom“ gaunamų dujų kaina. Dar 2014 m. rugpjūtį, kai buvo pasirašyta „Litgas“ ir „Statoil“ penkerių metų sutartis dėl dujų į Klaipėdos SkGD terminalą tiekimo, „Brent“ rūšies naftos barelis kainavo daugiau nei 100 USD. Praėjusios savaitės pabaigoje, „Bloomberg“ duomenimis, barelio kaina tesiekė 47,42 USD ir nuo 2014 m. gruodžio nepakilo aukščiau nei 67 USD už barelį.

Be to, dujų suvartojimas mąžta – dėl šilumininkų ir pramonės įmonių perėjimo prie biokuro ir kitų atsinaujinančiųjų šilumos šaltinių, elektros gamintojų posūkio link vėjo, energiškai neefektyvių namų renovacijos ir efektyviau elektrą naudojančių prietaisų. Tai nėra vietos fenomenas – dujų suvartojimas dėl panašių priežasčių menksta visoje Europoje.

Pusę suvartoti, kitą – parduoti

Tačiau imti ir grįžti tik prie pigesnių, su naftos kaina susietų „Gazprom“ dujų nepavyks. Sutartyje su „Statoil“ įrašytas perkamų dujų kiekis – 540 mln. kub. m per metus – yra numatytas kaip minimalus dujinimo kiekis, reikalingas nuolatiniam terminalo darbui užtikrinti. Tačiau, kaip Lietuvos dujų tiekimo operatorė „Litgas“ paskelbė dar spalį, energijos gamintojai rezervavo vos pusę – 264 mln. kub. m – dujų.

Realizuoti likusias SkGD dujas nepadarant žalos jų pirkėjams sudėtinga. Pagal šiuo metu galiojantį modelį terminalą pasiekiančias dujas „Litgas“ gali realizuoti tik išdujintas, o tai reiškia – tik ribotoje vietos rinkoje. Bendrovė yra pareiškusi, kad taip realizuotas dujų perteklius padidintų dujų kainą energijos gamintojams iki 50%.

Šiuo metu svarstomas „dujų pajėgumų mokestis“, numatoma, kad „Statoil“ dujų realizavimo nuostoliai bus padalyti dujų pajėgumų dedamąją mokantiems šilumos gamintojams.

Tačiau taip pat yra galimybė „Litgas“ realizuoti ne tik jau išdujintas, bet ir suskystintas gamtines dujas. Jūra jos gali pasiekti gerokai gausesnį pirkėjų būrį nei dujotiekiu tekančios gamtinės dujos.

Techninės galimybės

Parduoti visą „Statoil“ dujų perteklių trukdo ne tik įstatymų bazė, bet ir SkGD terminalo techniniai parametrai. „Klaipėdos nafta“, valdanti SkGD terminalą, savo ruožtu stengiasi optimizuoti terminalo veiklą ir taip sumažinti per metus į terminalą privaloma tvarka atvykstančių laivų skaičių.

Perlaikius „Statoil“ dujas SkGD terminale, dėl šilimo ir garavimo keičiasi jų cheminė sudėtis ir kokybė. Tačiau šių metų liepą buvo praplėstos Lietuvos dujų tinklais tekančių dujų techninės specifikacijos, jos buvo suderintos su regione taikomais standartais.

„Dabar kitiems metams numatyti 6 laivai, tačiau pailgintas dujų buvimo terminale laikas leidžia svarstyti, kad galbūt mums užteks 5 laivų“, – teigia Mantas Bartuška, „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius.

Jis, tiesa, priduria, kad dar iki galo neaišku, tai bus vienu laivu ar puse laivo mažiau. „Litgas“ sutartyje su „Statoil“ galimybė nukreipti SkGD laivus ne į Klaipėdą, o į kitą vietą yra numatyta.

infogr.am::infogram_0_lietuvos_duju_importas

Rinka atima, rinka duoda

Net ir tokiu atveju Lietuvai liktų vienas pilnas laivas už vidutiniškai 29,04 Eur už MWh (VKEKK duomenimis) įsigytų dujų. „Litgas“ ir „Statoil“ numatyta dujų įsigijimo kaina yra susieta su Jungtinės Karalystės gamtinių dujų biržos „National Balancing Point“ (NBP) indekso verte.

Šios dujos kaina dabar negali konkuruoti su dujotiekiu tiekiamomis dujomis. Tačiau Dominykas Tučkus, „Litgas“ vadovas, įsitikinęs, kad dujas galima perparduoti. Bendrovė teigia, kad suskystintų dujų pirkėjų būtų galima ieškoti Europoje, galbūt Pietų Amerikoje.

„Dėl beveik išnykusių kainų skirtumų Azijoje ir Europoje, siųsti krovinių į Ramųjį vandenyną iš Europos šiuo metu neapsimokėtų. Tačiau tai yra bendros tendencijos. Jos gali ir pasikeisti, pasikeitus pasiūlą ir paklausą formuojančioms aplinkybėms“, – dėsto „Litgas“ vadovas.

Bendrovė šią vasarą su „Statoil“ taip pat pasirašė memorandumą dėl bendros įmonės kūrimo. Tąkart planuota, kad naujoji bendrovė bus įkurta Lietuvoje jau šiais metais, o tiekimą pradės 2017 m. paskutinį ketvirtį ar anksčiau. Ji turėtų SkGD aprūpinti laivus, mažuosius terminalus Baltijos jūroje ir sunkvežimiais tiektų kurą sausumos klientams.

„Kad būtų galima įkurti įmonę, kaip ir bet kuriam verslui, reikalinga aiški reguliacinė aplinka“, – sako p. Tučkus, „Litgas“ vadovas.

Dujų pertekliaus likimas – Seime

Dujų pajėgumų modelio įstatymas į Seimą po svarstymo Ekonomikos komitete grįžta lapkričio 13 d. Tikėtina, kad įstatymas bus priimtas, – Seimas naujam dujų pajėgumų apmokestinimo modeliui pritarė (nors ir iš antro karto) dar spalio pabaigoje.

Dujų pajėgumų dedamoji didiesiems vartotojams, priėmus įstatymą, priklausytų nuo jų pačių, Roko Masiulio, energetikos ministro, žodžiais, „savanoriškai deklaruoto“ dujų sistemos pajėgumo poreikio. Žinoma, „savanorystei“ suvaldyti įstatymo įgyvendinamuosiuose aktuose užfiksuota daugybė sankcijų už neteisingą pajėgumų registravimą – už didesnius nei 5% nuokrypius numatyta taikyti ir didesnį dedamosios koeficientą (1,1).

Didžiausia pajėgumų dedamosios mokėtoja būtų AB „Lietuvos energijos gamyba“, užtikrinanti vietos elektros gamybos rezervą. Dėl jos įnašo proporcingai mažėtų didžiųjų dujų vartotojų išlaidos.

Įtempta metų pabaiga

Metų pabaigoje baigiasi „Lietuvos dujų“ ir „Achemos“ sutartys su Rusijos dujų milžine. „Lietuvos dujos“ turi neišnaudotų dujų, kurių tikrai užteks kitiems metams, o „Achemos“ padėtis kitokia. Bendrovė turi susitarti su „Gazprom“. VŽ šaltiniai neatmeta galimybės, kad didžiausia dujų vartotoja Lietuvoje gali užsinorėti įsigyti dujų ir iš SkGD terminalo. „Gazprom“ yra pareiškusi, kad surengs dujų aukcioną Baltijos šalims dar iki metų pabaigos. Sąlygos ar numatomas parduoti dujų kiekis neaiškūs, tačiau tik jie nulems bendrovių apsisprendimą, dalyvauti aukcione ar ne.

„Svarbu, kad latviai prisidėtų prie regiono dujų rinkos formavimosi. Kol kas tai yra uždara rinka, o prieiga prie jos atvertų papildomų galimybių tiek vartotojams, tiek tiekėjams“, – pasakoja p. Bartuška.

Šiuo metu Latvijos reguliuotojo ir „Latvijas gaze“ nuomonės dėl trečiųjų šalių dalyvavimo Latvijos dujų rinkoje išsiskiria. Tačiau VŽ iš Lietuvos dujų rinkos dalyvių yra tekę nugirsti nepatvirtintų užuominų, kad reikalingų pokyčių Latvijoje galima sulaukti netrukus.

Dar vienas postūmis bendros regiono rinkos link – Lenkijos ir Lietuvos dujų jungtis GIPL, kurios statybos pabaigos laukiama 2019 m. Tiesa, kadangi makroekonominės tendencijos visame regione tokios pačios, dujų iš Klaipėdos perspektyvos šalyje kaimynėje miglotos, ypač Lenkijai pasistačius SkGD terminalą. Be to, iki metų pabaigos laukiama ir pirmojo SkGD krovinio iš JAV. Dydis, kaina ir planai, ką su šiomis dujomis daryti, dar taip pat nežinomi.

infogr.am::infogram_0_duju_perskirstymas

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Vamzdžius Lietuvos–Lenkijos dujotiekiui tieks Lenkijos „Izostal“

Lietuvos–Lenkijos dujotiekio (GIPL) statybai reikalingus plieninius vamzdžius tieks Lenkijos bendrovė...

Pramonė
11:47
„Lietuvos energija“ kitiems metams užsisakė 5 SGD laivus

BNS žiniomis, „Lietuvos energijos“ grupė kitiems dujų metams užsisakė 5 didelius suskystintų gamtinių dujų...

Pramonė
2019.06.21
„Chevron“ išvarymas 2: prieš JAV investicijas stoja pažįstami veidai Premium 25

Antradienį Seimas balsuos dėl Žemės išteklių įstatymo pataisų, kuriomis gali būti uždrausta Lietuvos...

Pramonė
2019.06.21
Tinklų sujungimas su Vakarais bus baigtas iki 2025 m. 1

Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Europos Komisijos vadovai ketvirtadienį Briuselyje patvirtino darbų...

Pramonė
2019.06.20
„Belenergo“ nerimauja, kur reikės dėti naktinę Astravo AE elektrą 4

Baltarusijos valstybinio energetikos koncerno „Belenergo“ vadovas pareiškė, kad pastačius Astravo atominę...

Pramonė
2019.06.19
Vilniaus valdžia suteikė 26 mln. Eur garantiją miesto apšvietimui modernizuoti

Vilniaus taryba trečiadienį suteikė 25,97 mln. Eur garantiją jos valdomai įmonei „Vilniaus apšvietimas“,...

Statyba ir NT
2019.06.19
Sausra džiovina Kauno hidroelektrinės gamybos rezultatus

Ne pirmą mėnesį Lietuvą alinantis sausas oras neigiamai atsiliepė ir „Lietuvos energijos gamybos“ valdomai...

Pramonė
2019.06.18
Klaipėdoje – naujas didelis SGD krovinys

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą antradienį atplaukė naujas dujų krovinys iš...

Pramonė
2019.06.18
„Lords“ uždarė 200 mln. Eur turėjusį valdyti infrastruktūros fondą 1

Lietuvos investicijų valdymo įmonė „Lords LB Asset Management“ galutinai uždarė veiklos taip ir nepradėjusį...

Rinkos
2019.06.17
OPEC rengiasi pratęsti prisuktų kranelių politiką 2

Naftą eksportuojančių šalių organizacija OPEC kartu su partnerėmis tikriausiai pratęs susitarimo dėl gavybos...

Rinkos
2019.06.17
Visoje Argentinoje ir Urugvajuje buvo dingusi elektra 5

Dėl didelio elektros tinklo gedimo visoje Argentinoje ir Urugvajuje keletą valandų buvo dingusi elektra.

Pramonė
2019.06.16
Lietuva išlieka priklausoma nuo importuojamos energijos 2

Lietuvoje energijos išteklių pernai sunaudota daugiau, o šalis toliau išlieka priklausoma nuo importuojamos...

Pramonė
2019.06.14
Naftos tanklaivių užpuolimai kilstelėjo naftos kainą

JAV karinės jūrų pajėgos pranešė suteikusios pagalbą dviems Omano įlankoje, netoli Hormūzo...

Pramonė
2019.06.13
Lietuva neįvertina tendencijų ES šilumos ūkyje ir blaškosi 9

Europos Sąjunga (ES) atsigręžė į centralizuotą šilumos bei vėsumos tiekimą, kaip vieną perspektyviausių būdų...

Pramonė
2019.06.13
Priimtas sinchronizacijos įstatymas 1

Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymų pakeitimus, būtinus Lietuvos elektros sistemos sinchronizavimui su...

Pramonė
2019.06.13
Viešuosiuose pirkimuose – daugiau nacionalinio saugumo Premium

Viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų pakeitimų, kuriems gegužės pabaigoje pritarė Seimas, kertiniu...

Verslo aplinka
2019.06.13
„Klaipėdos naftai“ ministerija leido perkelti SkGD terminalo veiklą

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ gavo Finansų ministerijos...

Pramonė
2019.06.12
„Modus grupės“ pajamos pernai augo 25,6% iki 343 mln. Eur 14

Verslininko Kęstučio Martinkėno valdoma „Modus grupės“ praėjusiais metais gavo 342,942 mln. Eur konsoliduotų...

„Lietuvos energijos tiekimas“ įsigijo naują SkGD krovinį iš „Equinor“ 12

Elektros ir dujų tiekėja UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pasinaudojo palankiomis sąlygomis suskystintų...

Pramonė
2019.06.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau