Unijos „Naftininkų investicijos“ darbuotojams – įtarimai turto pasisavinimu

Tokius įtarimus pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Ši neatskleidžia kredito unijos pavadinimo. VŽ žiniomis, tai – Klaipėdoje registruota ir jau bankrutavusi „Naftininkų investicijos“.

Manoma, kad buvusi administracijos vadovė Lilijana Laškova ir jos tuometinis vyras klastojo dokumentus bei siekė parodyti, kad trūkstami pinigai grynaisiais įnešti į nuomojamą komercinio banko seifą.

Tyrimą dėl kredito unijoje galbūt įvykdytos nusikalstamos veiklos FNTT pareigūnai pradėjo po Lietuvos banko atlikto inspektavimo. Jo metu paaiškėjo, kad kredito unijos turtas sudaro 3,15 mln. Eur, o įsipareigojimai – 3,56 mln. Eur, taigi kapitalas yra neigiamas.

Įtariama, kad p. Laškova, siekdama nuslėpti daugiau nei 271.000 Eur trūkumą, 2014 m. kovo mėnesį suklastojo perdavimo–priėmimo aktą. Jame įrašė, kad grynųjų pinigų suma perduota tuometiniam jos sutuoktiniui, keletą metų dirbusiam kredito unijos atitikties užtikrinimo pareigūnu. Esą pinigai turėjo būti įnešti į nuomojamą seifą viename komerciniame banke.

Taip pat paaiškėjo, kad pagal kredito unijos dokumentus, banko seife turėjo būti saugoma dar 271.000 Eur. FNTT pareigūnai skaičiuoja, kad per trejetą metų minėti asmenys galėjo pasisavinti beveik 0,5 mln. Eur.

Už tokius nusikaltimus gresia maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų.

2013 m. „Naftininkų investicijų“ pajamos siekė 194.000 Eur, 2012 m. – 102.000 Eur, rodo „Creditinfo“ pateikiami Registrų cento duomenys.

Ne pirmas atvejis

Tai – jau ne pirmas šiemet Klaipėdos apygardos valdybos baigtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su kredito unijomis ir jų veikla, teigia FNTT. Šių metų birželį baigtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaule suteiktų ir iššvaistytų beveik 500.000 Eur paskolų iš „Pajūrio“ kredito unijos. Įtarimai šiame tyrime buvo pareikšti dvylikai asmenų.

Atliekant šį ikiteisminį tyrimą surinkta duomenų, kad kredito unijos vadovybė ir darbuotojai nepagrįstai išduodavo šimtatūkstantines paskolas asmenims už įkeičiamus žemės sklypus Klaipėdos regione, nors paskolos gavėjai neteikė dokumentų apie įkeičiamos žemės vertę ir galimybes sumokėti skolinamą sumą.

Kredito unijai paskolos gavėjai pateikdavo melagingus duomenis apie tai, kad skolinamos lėšos bus panaudotos komercinių objektų statybai, žemės pirkimui, būsto ar negyvenamųjų patalpų remontui. Už gaunamas paskolas buvo įkeičiami žemės sklypai be jokių turto vertinimų, o tikroji įkeičiamo turto vertė buvo kelis kartus mažesnė.