Kada FED pakels palūkanų normą?

Publikuota: 2015-10-01
Lucaso Jacksono „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
Lucaso Jacksono „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
FMĮ „Myriad Capital“ direktorius

Paskutinio savo susitikimo metu rugsėjį JAV centrinis bankas (FED) nepakėlė bazinės palūkanų normos – ji išliko 0-0,25 proc. intervale. Dabar daugelis analitikų bando nuspėti, kada tai turėtų įvykti. Sprendžiant iš FED vadovės J. Yellen spaudos konferencijos po posėdžio, galima teigti, jog susilaikyta nuo pakėlimo buvo dėl dviejų pagrindinių priežasčių: grėsmių pasaulio ekonomikos augimui ir niekaip nenorinčios spartėti šalies infliacijos. Pirmiausia apie kiekvieną iš priežasčių.

Nors de jure FED turėtų rūpėti tik JAV ekonomika, tačiau de facto, žinoma, tai pagrindinis pasaulio centrinis bankas ir izoliuotai veiksmų jis nepriima. Taigi FED akylai stebi Kinijos situaciją, kur ekonomikos augimas lėtėja ir tai yra daugiau ilgalaikis fundamentalus iššūkis. Tačiau reiktų pažymėti, kad Kinijos akcijų rinkos svyravimai, kurie pastaruoju metu plačiai aprašomi žiniasklaidoje, yra kiek hiperbolizuoti. Kol kas tai gana lokali problema, be to, Kinijos akcijų rinkos dalis, palyginti su BVP, nėra tokia jau didelė.

Šalis vis dar turi daug rezervų, o akcijų prekyba skolintomis lėšomis, kuri itin daug prisidėjo prie burbulo išsipūtimo, jau gerokai pažabota. Taigi trumpuoju laikotarpiu didesnė tikimybė, jog Kinijos problemos neturėtų sutrukdyti FED pakelti palūkanų. Tiesa, ekonomika stagnuoja ir kitur, pavyzdžiui, Europojebei žaliavas eksportuojančiose valstybėse. Pastarąsias(Kanada, Australija, Rusija, Brazilija, daugelis OPEC narių) kamuoja vadinamoji „olandiška liga“ (angl. DutchDisease), kuomet vienas ekonomikos sektorius (šiuo atveju žaliavos) užgožia kitus svarbius šalies ekonomikos sektorius. Krentanti naftos kaina paskui save nusitempė ir daugelį kitų žaliavų.

Šios problemos gali versti minėtas valstybes ilguoju laikotarpiu labiau diversifikuoti ekonomikas, kas nėra lengva, tačiau trumpuoju laikotarpiu žemesnė naftos kaina turi ir skatinančių veiksnių – žaliavas importuojančiose šalyse turėtų imti augti vartojimas, nes vartotojams lieka daugiau laisvų lėšų. Tad vėlgi, didesnė tikimybė, jog trumpuoju laikotarpiu FED palūkanų kėlimui tai neturėtų būti pagrindinė kliūtis.

Kadangi JAV darbo rinkos situacija yra išties geros būklės (nedarbas siekia 5,1 proc.), kur kas rimtesnė problema FED yrainfliacija, niekaip nepasiekianti 2 proc. tikslo. FED akyliausiai stebimas bazinės infliacijos rodiklis (neįtraukiant maisto ir energetikos kainų) rugpjūtį tesiekė 1,31 proc., o įtraukus maisto ir energetikos kainas - teaugo 0,33 proc. per metus. Kainas žemyn spaudžia atpigusi nafta ir stipresnis doleris. Akivaizdu, jog jei pagrindinė kliūtis FED yra žema infliacija, kuri greitu metu vargiai šturmuos 2 proc., tai palūkanų normos kėlimo tikėtis darosi sunkoka ne tik spalį, bet net ir gruodį.

Viena vertus, čia galime kelti klausimą, kiek apskritai svarbus būtent 2 proc. infliacijos tikslas? Žinoma, visi ekonomistai bijo defliacijos, atmintyje iškylant Japonijos jau dviem prarastiems dešimtmečiams (angl. LostTwoDecades), tačiau ar tikrai galime atsakyti, kodėl 2 proc. infliacija yra geriau nei, tarkim, 1,5 proc.? 2 proc. infliacija yra klasikinis tvaraus ekonomikos augimo pavyzdys, tačiau pasaulyje šalims neaugant sinchroniškai, FED pažadas laukti 2 proc. infliacijos gali daugiau trukdyti nei padėti.

Antra vertus, kaip yra pasakęs ir pats buvęs FED vadovas B. Bernanke, jog „neįskaitant trumpojo laikotarpio, realias palūkanų normas lemia daugybė faktorių, tarp jų ir ekonomikos augimo perspektyvos – tačiau ne FED“. Tad jei materializuosis rinkos sąlygos, reikalaujančios aukštesnių palūkanų, o FED veiksmų nesiims, tuomet šių veiksmų imsis pati rinka ir prisitaikys (pvz., išaugs obligacijų pajamingumas).

Kaip įrodymą, jog rinka susireguliuoja, galima paminėti praėjusių metų vasarą, kai JAV ekonomika augo, o infliacija buvo praktiškai pasiekusi FED tikslą. Greičiausiai jau tuomet JAV ekonomika būtų atlaikiusi palūkanų kėlimą, tačiau klausimas, ar tai nebūtų buvęs per stiprus smūgis Europai, Japonijai ir besivystančioms rinkoms, kur buvo itin gajos baimės dėl defliacijos? Kadangiekonomikų augimas nevyko sinchroniškai, pasauliui iš esmės reikėjo prisitaikymo ne absoliučiomis kainomis (t.y. palūkanų normomis), bet santykinėmis kainomis (t.y. per valiutos kursus).

Taigi, ko nepadarė FED tiesiogiai, pakeldamas palūkanų normą, padarė pati rinka – doleris ėmė stiprėti euro, jenos atžvilgiu. Dėl to JAV ekonomikos augimas švelniai sulėtėjo (dėl mažėjusio eksporto), infliacija prislopo, o Europos, Japonijos ir besivystančių šalių ekonomikos augimas ir infliacija buvo paskatinti silpnesnių vietos valiutų. Taigi, priešingai nei kartais bandoma įteigti, stipresnis doleris nebuvo toks jau blogas reiškinys,kuris tik mažino JAV gamintojų konkurencingumą (JAV ekonomika pasirodė esanti tvirta) ir smaugė JAV infliaciją. Kiek ilgai FED pasitenkintų tokiu dolerio stiprėjimu (o ne palūkanų normos kėlimu), matyt, labiausiai priklausys nuo to, kaip tolygiai vyks ekonomikos augimas kitose šalyse. Tiesa, reikia pripažinti, kad nors rinka ir prisitaiko pati, tačiau su vėlavimu, todėl tolimesnis JAV palūkanų kėlimo atidėjimas vis tiek nebus itin laukiamas Europoje ar Japonijoje.

Apibendrinant galima teigti, kad praktiškai akivaizdu, jog spalį FED palūkanų normos dar nekels, o gruodis taip pat kelia daug klaustukų. FED elgiasi itin atsargiai, tad jis geriau pakels palūkanas per vėlai nei per anksti. Galiausiai, nors visi laukia lūžio, kada bus atliktas pirmas kilstelėjimas, tačiau apskritai žymiai svarbiau, kaip greitai ir aukštai FED ryšis kelti palūkanas po pirmojo bandymo.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Premjeras siūlo dar kartą tirti „Revolut“ patikimumą 15

Premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad reikėtų dar kartą tirti Jungtinės Karalystės finansų startuolio...

Finansai
2019.04.25
„Swedbank“ grynasis pelnas augo 18%, grupė steigia naują padalinį 19

Pirmąjį šių metų ketvirtį „Swedbank“ Lietuvoje uždirbo 33 mln. Eur grynojo pelno, arba 18% daugiau nei prieš...

Rinkos
2019.04.25
LB vadovas: S. Jakeliūnas siūlė paskatinti „Revolut“ trauktis 22

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas...

Finansai
2019.04.24
Seimo komitetas – už pakartotinį tyrimą dėl „Revolut“ 6

Seime skinasi kelią idėja įpareigoti strateginių įmonių sandorius tikrinančią vyriausybinę komisiją iš naujo...

Finansai
2019.04.24
Atsakas S.Jakeliūnui: 20 interpretacijų VILIBOR klausimu 25

Teko asmeniškai dalyvauti Lietuvos banko veikloje nuo 1996 m., stebėti ir analizuoti Lietuvos tarpbankinės...

Rinkos
2019.04.24
V. Vasiliauskas: bendradarbiavimo su Seimu trūksta

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas pripažįsta, kad pastaraisiais metais trūksta centrinio banko...

Verslo aplinka
2019.04.24
„Monzo“ gali mesti iššūkį „Revolut“ ir N26 14

Vokietijos internetinis bankas N26 ir Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuolis „Revolut“ gali...

Rinkos
2019.04.23
Dar du neobankai Lietuvoje: nuo nemokamų sąskaitų iki mokėjimo kortelių Premium 1

Lietuvos gyventojams savo paslaugas labai to nereklamuodami pradėjo teikti dar du internetiniai bankai –...

Rinkos
2019.04.23
Jakeliūnas ruošiasi vizitui į Švediją: aiškinsis dėl „Vilibor“ 23

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas planuoja vizitą į Švediją, kurioje...

Rinkos
2019.04.18
„Luminor“ klientų konsultavimo centrų vadovė – G. Blazgienė 

„Luminor“ Klientų konsultavimo centrų departamento vadove tapo Giedrė Blazgienė, pastaruoju metu dirbusi...

Vadyba
2019.04.18
Londono sičio bankai kelia sparnus 7

Pastaruoju metu padaugėjo Londono sičio finansinių paslaugų bendrovių, kurios steigia savo padalinius...

Finansai
2019.04.18
Vis dar pervedimų viduramžiai: pavedimai tarp bankų keliaus iki 5 dienų 20

Per Šv. Velykas pateikti mokėjimai tarp didžiųjų šalies bankų nebus vykdomi, todėl šiandien po 16 val.

Rinkos
2019.04.18
„UniCredit“ sumokės 1,3 mlrd. USD už sankcijų nepaisymą 3

Didžiausias Italijos bankas „UniCredit“ sutiko pripažinti kaltę ir sumokėti 1,3 mlrd. USD baudą už Iranui...

Rinkos
2019.04.16
„Danske Bank“ analitikai: „Swedbank“ akcijoms – 30% nuolaida 9

Į pinigų plovimo skandalą įklimpusio Švedijos banko „Swedbank“ akcijos kainos ir pelno santykis (P/E...

Rinkos
2019.04.16
JAV didieji bankai skelbia savo rezultatus 1

JAV įsibėgėja didžiųjų bankų pirmojo ketvirčio rezultatų skelbimo sezonas – juos jau paviešino „JPMorgan...

Rinkos
2019.04.15
Kaip tapti išskirtiniu banko klientu Lietuvoje 2

Asmeninį vadybininką ar asmeninį bankininką Lietuvoje turi nemaža dalis bankų klientų, tačiau tikrai...

Rinkos
2019.04.14
6-ios „Revolut“ alternatyvos Lietuvoje ir Europoje Premium 15

Jungtinės Karalystės finansų technologijų startuolis „Revolut“, dalį savo veiklos vykdantis iš Lietuvos, yra...

Rinkos
2019.04.13
Turto iššvaistymu įtariamas rusas Vilniuje įkūrė įmonę „KP Pay“

Artiomas Palejevas, Vilniuje įsteigtos mokėjimų bendrovės „KP Pay“ vadovas ir akcininkas, įtariamas Rusijos...

Rinkos
2019.04.11
„Luminor“ išstoja iš bendro bankomatų tinklo: pastarojo ateitis – miglota 27

Baltijos šalių bankas „Luminor“, atsisakantis dalies darbuotojų ir padalinių, imasi pertvarkų ir su...

Rinkos
2019.04.11
Turtingiausi Lietuvos bankų klientai: jų investiciniai norai ir asmeniniai įgeidžiai Premium

Turtingiausi Lietuvos bankų klientai sparčiai didina savo investicijų portfelius, o jų indėliai iš viso auga...

Rinkos
2019.04.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau