Kada FED pakels palūkanų normą?

Publikuota: 2015-10-01
Lucaso Jacksono „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
Lucaso Jacksono „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
FMĮ „Myriad Capital“ direktorius

Paskutinio savo susitikimo metu rugsėjį JAV centrinis bankas (FED) nepakėlė bazinės palūkanų normos – ji išliko 0-0,25 proc. intervale. Dabar daugelis analitikų bando nuspėti, kada tai turėtų įvykti. Sprendžiant iš FED vadovės J. Yellen spaudos konferencijos po posėdžio, galima teigti, jog susilaikyta nuo pakėlimo buvo dėl dviejų pagrindinių priežasčių: grėsmių pasaulio ekonomikos augimui ir niekaip nenorinčios spartėti šalies infliacijos. Pirmiausia apie kiekvieną iš priežasčių.

Nors de jure FED turėtų rūpėti tik JAV ekonomika, tačiau de facto, žinoma, tai pagrindinis pasaulio centrinis bankas ir izoliuotai veiksmų jis nepriima. Taigi FED akylai stebi Kinijos situaciją, kur ekonomikos augimas lėtėja ir tai yra daugiau ilgalaikis fundamentalus iššūkis. Tačiau reiktų pažymėti, kad Kinijos akcijų rinkos svyravimai, kurie pastaruoju metu plačiai aprašomi žiniasklaidoje, yra kiek hiperbolizuoti. Kol kas tai gana lokali problema, be to, Kinijos akcijų rinkos dalis, palyginti su BVP, nėra tokia jau didelė.

Šalis vis dar turi daug rezervų, o akcijų prekyba skolintomis lėšomis, kuri itin daug prisidėjo prie burbulo išsipūtimo, jau gerokai pažabota. Taigi trumpuoju laikotarpiu didesnė tikimybė, jog Kinijos problemos neturėtų sutrukdyti FED pakelti palūkanų. Tiesa, ekonomika stagnuoja ir kitur, pavyzdžiui, Europojebei žaliavas eksportuojančiose valstybėse. Pastarąsias(Kanada, Australija, Rusija, Brazilija, daugelis OPEC narių) kamuoja vadinamoji „olandiška liga“ (angl. DutchDisease), kuomet vienas ekonomikos sektorius (šiuo atveju žaliavos) užgožia kitus svarbius šalies ekonomikos sektorius. Krentanti naftos kaina paskui save nusitempė ir daugelį kitų žaliavų.

Šios problemos gali versti minėtas valstybes ilguoju laikotarpiu labiau diversifikuoti ekonomikas, kas nėra lengva, tačiau trumpuoju laikotarpiu žemesnė naftos kaina turi ir skatinančių veiksnių – žaliavas importuojančiose šalyse turėtų imti augti vartojimas, nes vartotojams lieka daugiau laisvų lėšų. Tad vėlgi, didesnė tikimybė, jog trumpuoju laikotarpiu FED palūkanų kėlimui tai neturėtų būti pagrindinė kliūtis.

Kadangi JAV darbo rinkos situacija yra išties geros būklės (nedarbas siekia 5,1 proc.), kur kas rimtesnė problema FED yrainfliacija, niekaip nepasiekianti 2 proc. tikslo. FED akyliausiai stebimas bazinės infliacijos rodiklis (neįtraukiant maisto ir energetikos kainų) rugpjūtį tesiekė 1,31 proc., o įtraukus maisto ir energetikos kainas - teaugo 0,33 proc. per metus. Kainas žemyn spaudžia atpigusi nafta ir stipresnis doleris. Akivaizdu, jog jei pagrindinė kliūtis FED yra žema infliacija, kuri greitu metu vargiai šturmuos 2 proc., tai palūkanų normos kėlimo tikėtis darosi sunkoka ne tik spalį, bet net ir gruodį.

Viena vertus, čia galime kelti klausimą, kiek apskritai svarbus būtent 2 proc. infliacijos tikslas? Žinoma, visi ekonomistai bijo defliacijos, atmintyje iškylant Japonijos jau dviem prarastiems dešimtmečiams (angl. LostTwoDecades), tačiau ar tikrai galime atsakyti, kodėl 2 proc. infliacija yra geriau nei, tarkim, 1,5 proc.? 2 proc. infliacija yra klasikinis tvaraus ekonomikos augimo pavyzdys, tačiau pasaulyje šalims neaugant sinchroniškai, FED pažadas laukti 2 proc. infliacijos gali daugiau trukdyti nei padėti.

Antra vertus, kaip yra pasakęs ir pats buvęs FED vadovas B. Bernanke, jog „neįskaitant trumpojo laikotarpio, realias palūkanų normas lemia daugybė faktorių, tarp jų ir ekonomikos augimo perspektyvos – tačiau ne FED“. Tad jei materializuosis rinkos sąlygos, reikalaujančios aukštesnių palūkanų, o FED veiksmų nesiims, tuomet šių veiksmų imsis pati rinka ir prisitaikys (pvz., išaugs obligacijų pajamingumas).

Kaip įrodymą, jog rinka susireguliuoja, galima paminėti praėjusių metų vasarą, kai JAV ekonomika augo, o infliacija buvo praktiškai pasiekusi FED tikslą. Greičiausiai jau tuomet JAV ekonomika būtų atlaikiusi palūkanų kėlimą, tačiau klausimas, ar tai nebūtų buvęs per stiprus smūgis Europai, Japonijai ir besivystančioms rinkoms, kur buvo itin gajos baimės dėl defliacijos? Kadangiekonomikų augimas nevyko sinchroniškai, pasauliui iš esmės reikėjo prisitaikymo ne absoliučiomis kainomis (t.y. palūkanų normomis), bet santykinėmis kainomis (t.y. per valiutos kursus).

Taigi, ko nepadarė FED tiesiogiai, pakeldamas palūkanų normą, padarė pati rinka – doleris ėmė stiprėti euro, jenos atžvilgiu. Dėl to JAV ekonomikos augimas švelniai sulėtėjo (dėl mažėjusio eksporto), infliacija prislopo, o Europos, Japonijos ir besivystančių šalių ekonomikos augimas ir infliacija buvo paskatinti silpnesnių vietos valiutų. Taigi, priešingai nei kartais bandoma įteigti, stipresnis doleris nebuvo toks jau blogas reiškinys,kuris tik mažino JAV gamintojų konkurencingumą (JAV ekonomika pasirodė esanti tvirta) ir smaugė JAV infliaciją. Kiek ilgai FED pasitenkintų tokiu dolerio stiprėjimu (o ne palūkanų normos kėlimu), matyt, labiausiai priklausys nuo to, kaip tolygiai vyks ekonomikos augimas kitose šalyse. Tiesa, reikia pripažinti, kad nors rinka ir prisitaiko pati, tačiau su vėlavimu, todėl tolimesnis JAV palūkanų kėlimo atidėjimas vis tiek nebus itin laukiamas Europoje ar Japonijoje.

Apibendrinant galima teigti, kad praktiškai akivaizdu, jog spalį FED palūkanų normos dar nekels, o gruodis taip pat kelia daug klaustukų. FED elgiasi itin atsargiai, tad jis geriau pakels palūkanas per vėlai nei per anksti. Galiausiai, nors visi laukia lūžio, kada bus atliktas pirmas kilstelėjimas, tačiau apskritai žymiai svarbiau, kaip greitai ir aukštai FED ryšis kelti palūkanas po pirmojo bandymo.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Temos:
VŽ paaiškina: kaip veikia europinis indėlių draudimas 1

Europos Sąjungos institucijos šiuo metu dirba prie bendros indėlių draudimo sistemos (angl. European Deposit...

Rinkos
2019.01.19
SEB ir klientų ginčas: prievaizdas turėjo trečią nuomonę 10

Lietuvoje gyvenanti šeima, iš SEB banko siekusi išsireikalauti būsto paskolų palūkanų sumažinimo nuo 4,29%...

Rinkos
2019.01.18
„Snoro“ ikiteisminiame tyrime nustatyta apie 0,5 mlrd. Eur žala 11

Bankrutavusio banko „Snoras“ turto pasisavinimo byloje ikiteisminį tyrimą ketvirtadienį baigę...

Finansai
2019.01.17
Prokurorai baigė tyrimą dėl „Snoro“ turto pasisavinimo 2

Prokurorai ketvirtadienį baigė ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje dėl didelės vertės žlugusio banko „Snoras“...

Finansai
2019.01.17
Medicinos bankas: S. Karoso mirtis veiklos nepaveiks 8

Trečiadienį mirus pagrindiniam Medicinos banko akcininkui Sauliui Karosui, banko atstovai ramina, kad banko...

Rinkos
2019.01.16
LB: bankų įkainių skaičiuoklė padidins konkurenciją 1

Lietuvos bankas įdiegė specialią skaičiuoklę, kuri vartotojams leidžia palyginti bankų, kredito unijų,...

Finansai
2019.01.16
Interviu: „Revolut“ sustiprins Lietuvos indėlių draudimo sistemą Premium 17

„Revolut“ įsiliejimas į šalies bankų gretas sustiprins Lietuvos indėlių draudimo sistemą, nes ji gaus naują...

Rinkos
2019.01.16
2018-uosius vainikavo „Moody‘s“ ir „Google“ investicijos, atėjo regionų eilė 4

2018 m. - antri metai iš eilės be pertraukos, kai Lietuvoje įsikuria gerai žinomos globalios kompanijos,...

Verslo aplinka
2019.01.15
VMG drožlių plokštės gamyklos statybai „Swedbank”“ skolina 54 mln. Eur

Bankas „Swedbank“ suteikė dvi investicines 53,9 mln. Eur paskolas Vakarų medienos grupės (VMG) medienos...

Pramonė
2019.01.14
Lietuva – antra Europoje pagal „fintech“ įmonių licencijavimą 7

Lietuva laikosi savo deklaruotos pozicijos paversti šalį finansinių technologijų („fintech“) centru Europos...

Rinkos
2019.01.14
Nyderlandų „Factris” perka lietuvių įkurtą „Debifo“ 14

Nyderlandų faktoringo bendrovė „Factris” už neskelbiamą sumą įsigijo 100% Lietuvos faktoringo paslaugų įmonės...

Rinkos
2019.01.14
Specializuoto banko steigimas: 1 mln. Eur sąskaitoje – tik pradžia Premium 2

Lietuvoje galimybė įsteigti specializuotą banką atsirado 2017 m., kai buvo priimti tai numatantys teisės...

Rinkos
2019.01.11
Dėl atmesto akredityvo „Metruna“ teikia ieškinį „Swedbank“ Premium 13

Metalo laužo atliekų supirkimo UAB „Metruna“ įvertino nuostolius, kuriuos patyrė bankui „Swedbank“ atsisakius...

Pramonė
2019.01.11
Vertingiausiu finansų startuoliu Europoje tapo N26 38

Vokietijos interneto bankas N26 pritraukė 300 mln. USD investiciją ir tapo vertingiausiu finansų technologijų...

Technologijos
2019.01.10
Vidutinės naujų būsto paskolų palūkanos pasiekė 2,30% 8

Vidutinės naujai išduodamų būsto paskolų palūkanos Lietuvoje pernai lapkritį pasiekė 2,30% – 0,26 proc.

Rinkos
2019.01.09
„Orion Securities“ neria į gerovės paslaugas 7

Lietuvos finansų maklerio įmonė „Orion Securities“ neria į naują veiklos sritį – gerovės valdymo paslaugų...

Rinkos
2019.01.08
„Fintech“ pionieriams tenka ne tik laurai 10

Lietuvoje prasidėjus banko licencijų dalyboms, „Verslo žinios“ gruodžio 18 d. redakcijos vedamajame „Bankas...

Finansai
2019.01.08
„Revolut“ licencija: našta ar galimybė Lietuvai Premium 25

Jungtinės Karalystės startuoliui „Revolut“ liejantis į Lietuvos bankų gretas, centrinis bankas gesina...

Rinkos
2019.01.08
S. Jakeliūnas dėl „Revolut“ veiklos kreipėsi į FNTT ir VSD 46

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo...

Finansai
2019.01.07
M. Jurgilas: Lietuva – ne Islandija, o pavyzdys – Liuksemburgas Premium 23

Jungtinės Karalystės finansų technologijų (angl. „fintech“) bendrovei „Revolut“ gavus lietuvišką banko...

Rinkos
2019.01.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau