Bus finansinės garantijos, bus ir stadionas
Prieš mėnesį Vilniaus savivaldybė nusprendė, kad daugiafunkcis sveikatinimo, ugdymo, kultūros ir užimtumo kompleksas Šeškinėje bus plėtojamas valdžios ir privačių subjektų partnerystės būdu. Tai reiškia, kad Savivaldybė ieškos privataus investuotojo, kuris išplėtos objektą savo lėšomis, o valstybė ir savivaldybė apmokės šias investicijas per 25 metus.
Vilniaus savivaldybės daugiafunkcio komplekso projekte – toli gražu ne tik stadionas. Anot savivaldybės, objektas turėtų skatinti gyventojų socializaciją, todėl į kompleksą ketinama įtraukti 200 vietų vaikų darželį, biblioteką, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų bei verslo centrą, komunikacijos ir informacijos centrą, futbolo bei lengvosios atletikos aikštes, universalias sporto sales.
Stadione planuojama įrengti apie 20.000 sėdimų vietų, per varžybas komplekse galės gyventi apie 100 žmonių. Objektą planuojama statyti 2016 m. ir baigti 2018 m. Be to, turi būti sutvarkyta apleista teritorija ir įrengta infrastruktūra.
„Visas daugiafunkcis kompleksas jungia 13 investicinių projektų, kurie įtraukti į Vilniaus miesto 2014–2020 m. integruotą teritorijų vystymo programą“, – rašoma Vilniaus savivaldybės projekto pristatyme. Prie komplekso statybų prijungti trys papildomi projektai: lietaus vandens nuotekų tvarkymo, susisiekimo infrastruktūros iš Ukmergės ir Ozo g. įrengimo bei daugiafunkcio komplekso gretutinės aplinkos kompleksinio tvarkymo projektai.
Skaičiuojama, kad bendra investicinių veiklų kaina sieks apie 103 mln. Eur (355,5 mln. Lt). Europos Sąjungos lėšos sudarys apie 67 mln. Eur, valstybės investicijos siektų apie 24 mln. Eur, savivaldybės dalis – 7,8 mln. Eur, ir dar 4 mln. Eur kitų lėšų.
„Norime, kad privatus investuotojas prisiimtų statybos riziką, todėl statybos metu, kol objektai bus atiduoti naudoti, juos finansuotų pats. Struktūrinių fondų finansavimas objektams, tinkamiems finansuoti, bus išmokamas baigus statybas“, – aiškina Alma Vaitkunskienė, Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė.
Verslininkai domisi
„Džiugu, kad savivaldybė nėra palikta viena su šiuo stadionu, nes tokio masto projekto ji nesugebėtų įgyvendinti. Taip pat labai gerai, kad visam projektui bus skelbiamas vienas konkursas ir išrinktas vienas privatus partneris, greičiausiai konsorciumas, – taip paprasčiau suvaldyti riziką“, – mintimis dalijasi Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos (LNTPA) direktorius.
Tokiu projektu statybos bendrovės susidomėjo.
„Be abejo, konkurse dalyvautume, bet tik konstrukcijų projektavimo, gamybos ir montavimo darbams. Turime būtinos patirties – Švedijoje esame pastatę tris stadionus – visas paslaugas nuo projektavimo iki statybos atlikome patys“, – teigia Audrius Tulaba, bendrovės „Markučiai“ generalinis direktorius.
Tačiau jis pabrėžia, kad „Markučiai“ imtųsi projekto, jei jis būtų įgyvendinamas naudojant skaitmeninės statybos principus (angl. Building Information Modeling (BIM), nes Markučiai jau ketverius metus vykdydami projektus BIM modelio duomenis naudoja visoje įmonės tiekimo grandinėje.
Norvegų kapitalo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Selvaag LT“ taip pat neatmeta galimybės dalyvauti konkurse, tačiau Egidijus Damulis, „Selvaag LT“ vadovas, teigia, kad verslui projekto patrauklumą sunku įvertinti, kol nėra atsakyta į keletą svarbių klausimų.
Priklauso nuo garantijų
„Labai graži idėja statyti daugiafunkcį objektą, o ne vien stadioną, tačiau svarbu, kad miestas ir valstybė aiškiai suprastų, kokių jai reikia paslaugų šioje miesto vietoje, kas ir kaip už jas mokės. Ar objektas sugebės pritraukti planuojamą lankytojų srautą, ar nekonkuruos su kitais panašių funkcijų objektais mieste. Nuo to priklauso, ar jis atsipirks, ar taps didžiulių kaštų šaltiniu“, – aiškina Egidijus Damulis, „Selvaag LT“ vadovas. Pasak jo, privačiam investuotojui labai svarbus garantijų klausimas, nes nuo jų priklauso galimybės gauti finansavimą objekto statybai.
„Tenka pripažinti, kad pozicijos dėl strateginių objektų keičiasi, kai pasikeičia valdžia, tada sutartys imamos kritikuoti ir kvestionuoti. Miesto reitingas ir suteiktos garantijos lemia priėjimą prie finansavimo šaltinių, o projekto apimtis juk didelė“, – kalba p. Damulis.
Anot p. Vaitkunskienės, buvusios banko „Citadelė“ valdybos pirmininkės, privačiam investuotojui pritraukti finansavimą projektui įgyvendinti nebus problema, jei bus aišku, kad valstybė ir savivaldybė supranta finansinius savo įsipareigojimus, sutartimi patvirtina, kad juos prisiima, ir finansiškai pajėgia juos apmokėti.
„Svarbiausia – aiškios, skaidrios ir visų šalių vienodai suvokiamos sutarties sąlygos, kurias kiekviena sutarties šalis pajėgi įvykdyti laiku, visa apimtimi ir atsakingai. Partnerio atrankos dokumentuose turi būti nustatyta, kas prisiims atsakomybę už projekto sąnaudų finansavimą. Aišku, savivaldybė norės, kad jos kaštai būtų kuo mažesni, ir per derybas sieks sutarti su partneriu dėl abiem pusėms priimtino finansavimo, proporcingo rizikos pasidalijimo“, – kalba p. Vaitkunskienė.
Partnerystė turi prasidėti dabar
Privataus partnerio atrankos dokumentus rengia Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Ponas Statulevičius tvirtina, kad NT plėtros bendrovės tikisi, kad verslas kuo anksčiau bus įtrauktas į konkurso dokumentų rengimo procesą.
„Verslininkai nori aktyviai dalyvauti konsultacijose dėl esminių šio projekto nuostatų. Kai viešasis partneris rengia dokumentus užsidaręs kabinete, neįvertina daugelio aspektų, kuriuos verslininkai gali įvardyti, nes turi praktikos“, – sako LNTPA direktorius.
Anot p. Damulio, didžiausias iššūkis šiame projekte – parengti konkurso medžiagą, nes nuo to priklausys projekto likimas.
„Nuo to, kaip bus parengti dokumentai, priklausys, ar konkursas bus skaidrus, ar bus rastas visoms pusėms optimalus sprendimas. Todėl būtina, kad valdžios ir verslo partnerystė prasidėtų kuo anksčiau. Objekto funkcijos turėtų būti dėliojamos ir gryninamos kartu su verslu. Šiame etape geriau neskubėti. Pastatyti objektą nėra taip sudėtinga – sunkiau jį padaryti patrauklų ir naudingą“, – sako p. Damulis.
