Bitkoinas, bytkoinas ar betkoinas?

Šiandien bitkoiną dažniausiai lydi tokie žodžiai ar jų junginiai kaip „ažiotažas“, „spekuliatyvus turtas“, „finansų piramidė“, „spekuliacinis burbulas“. Terminai „spekuliacija“ ar „spekuliacinis“ neturi jokios prasmės arba emocinio krūvio žmogui, kuris laiku nusipirko ir pardavė bitkoinus, susižerdamas didžiausią grąžą, kokios tik įmanoma tikėtis moderniame pasaulyje.

Po vienos mano prezentacijos verslininkams prie manęs priėjo simpatiška dama ir pasakė: „Visa tai, ką Jūs čia pasakojote yra tiesa, bet aš esu gyvas pavyzdys, kaip iš sėkmingos bitkoinų pirkimo-pardavimo operacijos galima pradėti savo grožio salonų verslą – pirkau, kai jis buvo visai pigus, ir pardaviau, kai jo kaina gerokai ūgtelėjo, nors ir buvo keletą kartų mažesnė nei šiandien“. Kaip čia neprisiminsi vieno iš Rotšildų sentencijos? Paklaustas, kodėl yra toks turtingas, jis atsakė: „Aš visada parduodavau per anksti“.

Galima pasitelkti lošimo namų analogiją. Įsivaizduokime, kad žmogus, išlošęs stambią pinigų sumą, ramiai susipakuoja juos, visam laikui uždaro lošimų namų duris ir užsiima tuo, kas jam patinka. Nieko blogo aš čia nematau – atvirkščiai, pasinaudodamas kazino kaip svertu, jis sukaupia pradinį kapitalą, kurio jam nepadovanos nei valdžia, nei draugai, nei juolab konkurentai. Žinoma, žymiai dažniau laimėjusysis ne tik pralošia tai, ką laimėjo, bet ir prašvilpia visą savo turtą.

Šiuo metu daugelis centrinių bankų kreivai žiūri į bitkoiną ir, nors atvirai nepripažįsta to, traktuoja jį kaip konkurentą tradiciniams pinigams per artimiausią dešimtmetį. Prisiminkime monetarinę teoriją. Pagrindinės pinigų funkcijos yra trys: vertės saugojimo priemonė, vertės mato vienetas ir mainų priemonė.

Kas galėtų tvirtinti, kad bitkoinas prastai atlieka vertės išsaugojimo funkciją? Ta mano prezentacijos besiklausiusi moteris tikrai neturi pagrindo šitaip teigti. Taigi bent jau trumpuoju laikotarpiu, beje, keletą metų iš eilės viskas yra tvarkoje. Bitkoinas pats savaime neturi realios vertės? O ar turi ją tradiciniai pinigai („fiat money“), kurių vertė pagrįsta tik valdžios pažadais? Ne kažkas, ypač šiandieniniame kiekybinio skatinimo paženklintame pasaulyje...

Daugeliu aspektų bitkoinas primena auksą ir jo standartą XIX a. - XX a. pradžioje. Pirma, egzistuoja aiškiai nustatyta kiekybinė bitkoinų emisijos riba, todėl ją galima palyginti su aukso klodais, kurie technologiniu požiūriu žmonijai yra prieinami konkrečiu laiko momentu.

Antra, kaip auksą, taip ir bitkoiną galima „kasti“ nustatytos pasiūlos ribose. Kuo bitkoino rinkos kaina yra didesnė, tuo labiau apsimoka investuoti į jo „kasybos“ verslą.

Trečia, kaip ir auksas, bitkoinas lengvai pasiduoda spekuliacinės karštligės užkratui. Vis dėlto, palyginti su dabartine bitkoino karštlige, Amerikos aukso karštligė primena vaikiškų metalofonų skambesį Londono Wembley stadiono dundesyje.

Ketvirta, aukso standarto sistemoje pinigų kiekis galėjo augti tiek, kiek didėjo aukso atsargos banko seifuose, todėl pristigus naujų aukso telkinių, šalys kartkartėmis „įkrisdavo“ į užsitęsusios defliacijos būseną. Dabartinis bitkoino kainos kilimas reiškia ne ką kita kaip milžinišką visų kitų prekių kainų defliaciją.

Įsivaizduokime, kad šalis A nusprendžia pereiti prie oficialios valiutos – bitkoino. Visos kainos, finansiniai įsipareigojimai ir darbo užmokestis nustatomi bitkoinais. Bitkoino vertei sparčiai kylant užsienio valiutų atžvilgiu, šalį ištiktų „hiperdefliacija“ (nežinau, ar šią sąvoką kuris nors ekonomistas yra iki šiol pavartojęs).

Makroekonomikos vadovėliai plačiai aprašo atvirkštinį hiperinfliacijos atvejį, kuomet 1923 m. Vokietijos alaus baruose norintys pavilgyti gomurį vyrai užsisakydavo ir apmokėdavo iš karto tris alaus bokalus, kadangi kiekvienas paskesnis jiems būtų kainavęs žymiai brangiau. O kaip mūsų bitkoinų ekonomikoje? Parymojęs prie baro vyrukas, matyt, nuspręstų neužsisakyti nieko ir verčiau ateiti rytoj – juk bus tikrai pigiau. Rytoj vėl tas pats... Vidaus vartojimo požiūriu nėra dėl ko džiūgauti.

Štai kodėl diskretinių emisijos reguliavimo taisyklių nepripažįstantis bitkoinas gali būti pavojingesnis nei centrinių bankų globojamas tradicinis piniginis vienetas. Toli gražu neidealizuoju valdžios institucijų pinigų ir fiskalinės politikos pastarąjį dešimtmetį, tačiau geriau jau vaikui turėti keletą auklių nei gyventi vaikų namuose. Bitkoinas yra savotiškas našlaitis, kurį gimdytojai paliko gyventi vieną dar ankstyvoje vaikystėje ir pasislėpė po anonimiškumo skraiste. Jie, matyt, dabar kažkur atidžiai stebi savo atžalos raidą ir tyliai prunkščia sau į kumštį.

Tai kas visgi yra tas bitkoinas? Gal jam lemta būti bytkoinu, nuo angliško „beat“ (mušti). Daugelis investuotojų gali būti skaudžiai sumušti, kai bitkoinas, pasiekęs kainų olimpą, pasuks atgalios. Kad ir kaip būtų, šiuo metu bitkoinas akivaizdžiai yra betkoinas, nuo angliško „bet“ (lažintis). Vis daugiau profesionalių investuotojų ir visiškų diletantų lažinasi, kad kelias į Olimpą bus dar ilgas, todėl nėra ko nerimauti. Su artėjančiomis šventėmis Jus!

Komentaro autorius - Dr. Gitanas Nausėda, SEB banko vyriausias ekonomistas