Jūsų kaupiamas pensijas pastarąjį ketvirtį apgraužė D. Trumpas

Pirmasis 2025 m. ketvirtis pasaulio finansų rinkose atnešė aštrių pokyčių. Dar ne taip seniai investuotojai vadovavosi „Amerikos išskirtinumo“ (t. y. itin stipraus dolerio, nenugalimų JAV technologijų įmonių, nesustabdomos JAV ekonomikos) investicine teze. 

Ja lapkritį buvo pasitiktas Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu.

Tačiau pirmojo ketvirčio viduryje didžiausios finansų rinkos pasaulyje perspektyvų vertinimai itin suprastėjo ir nulėmė neigiamus viso ketvirčio JAV akcijų rinkos rezultatus.

Pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 per pirmąjį metų ketvirtį mažėjo 4,37%, technologijų įmonių gausus „Nasdaq 100“ traukėsi 8,09%. Eurais išreikšti nuosmukiai buvo dar didesni, atitinkamai 5,09% ir 12,58%.

„Pagrindinė tema, suteikusi ir dar suteiksianti rinkoms kintamumo, yra D. Trumpo tarifai, – ketvirčio biržų apžvalgoje teigia Saulius Nakutis, SEB banko Lietuvoje Kapitalo rinkų skyriaus vadovas. – Rinkos dalyviai bando nuspėti tarifų įtaką tiek JAV, tiek globaliai ekonomikai ar atskiriems regionams.“

Muitai, ketinami įvesti bene visiems JAV prekybos partneriams, buvo pažadėti iškart peržengus pirmojo ketvirčio slenkstį, balandžio 2-ąją. Tačiau aiškumo dėl šių planų buvo nedaug, todėl investuotojai tikėjosi netikėtumų ir vengė prisiimti daugiau rizikos.

„Akivaizdu, jog prasidėjęs prekybos karas turės neigiamos įtakos ir JAV, ir likusio pasaulio ekonomikos augimui bei, tikėtina, padidins infliaciją, – sako Paulius Kabelis, „Paulius Kabelis, UAB „SEB investicijų valdymas“ vadovas. – Natūralu, rinkos tokias perspektyvas sutiko neigiamai ir po kelių neigiamų savaičių kovą S&P 500 indeksas prekiavo ties korekcijos teritorijos riba.“

Viso pasaulio akcijas apimantis „MSCI World“ indeksas eurais pirmąjį ketvirtį mažėjo 6,11%.

Visgi, situacija nėra palyginama su 2022 m., kai smuko visos finansų rinkos. JAV indeksų nuosmukiai nėra beprecedenčiai, bet pasibaigęs ketvirtis yra prasčiausias istorijoje, palyginti su likusio pasaulio akcijų biržomis.

Kaip skaičiuoja „Bloomberg“, JAV akcijų indeksas nuo likusio pasaulio atsiliko 11,1%.

„Kiti regionai siekė atsverti JAV pokyčių įtaką: Kinija toliau skatina vidinį vartojimą ir gaivina nekilnojamojo turto rinką, o Europa suskubo skirti lėšų gynybos fondui“, – komentuoja Vytenis Lapinskas, „Luminor investicijų valdymo“ fondų valdytojas.

Geriau atrodė Europos biržų indeksai, kurios į aukštumas kėlė patrauklūs įverčiai, Vokietijos sprendimas imtis didesnio išlaidavimo infrastruktūrai ir gynybai.

Britų FTSE 100 indeksas nuo metų pradžios didėjo 3,7%, Vokiečių DAX – 10,54%.

„Neabejotinai Europoje pirmąjį ketvirtį žibėjo gynybos sektoriaus akcijos“, – teigia S. Nakutis.

Ryškiausias pavyzdys – Vokietijos milžinės „Rheinmetall“ akcijų kaina, kuri per tris mėnesius didėjo 113%.

„Europai ginkluojantis, pinigai vis dar plūsta į gynybos sektorių, o dalį investuotojų vilioja bendrovių pajamų augimo potencialas“, – pažymi jis.

O pirmojo ketvirčio rezultatai Baltijos biržoje buvo išskirtinai pozityvūs. Pagrindinis „OMX Baltic Benchmark“ indeksas didėjo 11,3%.

Taline akcijos brango 12,77%, Vilniuje – 8,87%, Rygoje – 0,75%.

„Obligacijų rinkoje atvirkščios tendencijos: galimą infliacijos grėsmę dėl didėjančių prekybos tarifų nusvėrė mažinamos JAV BVP augimo prognozės, tad JAV palūkanų normos mažėjo, o didesni išlaidų planai euro zonoje lėmė palūkanų normų kilimą“, – sako V. Lapinskas.

„Planuojamos Vokietijos investicijos ir atlaisvintos rankos kitoms ES šalims padėjo akcijoms, tačiau obligacijų rinkose investuotojams tikintis didesnio poreikio skolinimuisi ateityje palūkanos kilo ir tai mažino obligacijų kainas. Tokioje aplinkoje gerai laikėsi alternatyvios investicijos, kurios po ilgesnio periodo atsilikimo, dabartiniame kontekste lenkia akcijų rinkų grąžą“, – komentuoja P. Kabelis.

Korekcijos buvo galima tikėtis

Pensijų fondų rezultatai taip pat daugiausia buvo pažymėti minuso ženklu – kai kur į teigiamą zoną pavyko išlipti konservatyviausiems, t. y. vyriausiems, kaupėjams skirtiems fondams.

„Luminor investicijų valdymo“ pirmojo ketvirčio pensijų fondų rezultatai atspindėjo rinkos dinamiką“, – sako fondų valdytojas.

Tiesa, jis pažymi, kad net ir po korekcijos ilgalaikė metinė pastarųjų 5 metų grąža akcijų fonduose išlieka didesnė nei 12%, o subalansuotuose fonduose – virš 5%.

[infogram id="15001de5-fc4b-4552-90eb-c324bf285478" prefix="seC" format="interactive" title="Rinkos: II pakopos PF rezultatai 2025 Q1"]

„Reaguodami į rinkos pokyčius ir esant dideliam neapibrėžtumui, išlaikėme ilgalaikes investavimo proporcijas, kartu siekėme pasinaudoti rinkos galimybėmis ir efektyviau valdėme fiksuoto pajamingumo sektoriaus investicijas“, – teigia V. Lapinskas.

Rokas Baltrėnas, „Allianz Lietuvos“ Investicijų skyriaus vadovas, pažymi, kad po pastarųjų dvejų itin gerų metų „akcijų kainų korekcija 2025 m. pradžioje buvo tikėtina.“

„Tačiau tiksliai prognozuoti korekcijos momentą, dydį ar priežastis, kurios galėtų paskatinti kainų mažėjimą, yra sudėtinga“, – nurodo jis.

Šį kartą korekcijos katalizatoriumi tapo D. Trumpo muitų politika, pažymi jis, o labiausiai išreikšta korekcija buvo JAV rinkose, ypač – technologijų bendrovių akcijose.

„Jau metų pradžioje, įžvelgę geopolitinės įtampos didėjimą dėl JAV politikų pasisakymų bei veiksmų, laikydamiesi strategijų ribojimų, mažinome akcijų dalį visuose pensijų fonduose nukreipdami turtą į trumpojo laikotarpio obligacijas“, – pasakoja R. Baltrėnas.

„Siekdami sušvelninti JAV akcijų kainų svyravimų įtaką pensijų fondų rezultatams, padidinome investicijas į fondą, investuojantį į aukso gavyba užsiimančias įmones, – prideda jis. – Geopolitinės įtampos pasaulyje pastūmėjo aukso kainą aukštyn, o tai lėmė puikius minėto fondo rezultatus.“

„Pirmą ketvirtį bendrovės valdomuose pensijų fonduose didelių pokyčių neatlikome, bet paskutiniu metu iki minimumo kritus akcijų ir obligacijų kainoms sumažinome grynųjų pinigų kiekį“, – sako P. Kabelis.

Galima laukti atsigavimo

„Atsižvelgdami į akcijų kainų tendencijas, dabartinį JAV akcijų kainų kritimą vertiname kaip savalaikę rinkos korekciją, panašią į stebėtą 2024 m. rugpjūtį, kai dėl netikėtų Japonijos centrinio banko sprendimų akcijų rinkos ir pensijų fondų vertės krito daugiau nei 6%, bet vėliau per mėnesį atsistatė“, – svarsto V. Lapinskas.

Šiuo metu eklektiškas D. Trumpo sprendimų priėmimas mažina apibrėžtumą rinkoje, bet recesijos tikimybę JAV jie vertina kukliai – 5ؘ–20%.

„Nesant papildomų sukrėtimų laukiame akcijų rinkos stabilizacijos. Tarp teigiamų veiksnių galima paminėti istorinį sezoninį cikliškumą, po akcijoms sezoniškai blogo laikotarpio vasario–kovo mėnesiais ateina sezoniškai geras balandžio–liepos laikotarpis“, – sako V. Lapinskas.

Apie išaugusį neapibrėžtumą kalba ir R. Baltrėnas.

„Bandymai nustatyti naujas prekybos ir ekonominio bei politinio bendradarbiavimo taisykles tarp didžiausių pasaulio valstybių ne tik padidino, bet ir toliau skatins neapibrėžtumo augimą artimiausiu laikotarpiu“, – konstatuoja „Allianz Lietuvos“ fondų valdytojas.

Kita vertus, Vašingtone imamasi valstybės aparato optimizavimo, dereguliavimo ir žadami mažesni mokesčiai, o tai ilgainiui galėtų teigiamai atsiliepti akcijų kainoms.

Anot R. Baltrėno, Europa dorosis su JAV muitais, tačiau planuoja gerokai didinti investicijas į gynybos pramonę, „kuri turėtų svariai prisidėti prie Europos šalių saugumo ir ekonomikų augimo ilgesnėje perspektyvoje“.

Kinijoje taip pat balansuojama tarp trinčių su Vakarų šalimis bei investicijų į vietos technologijų pramonę, o susipriešinimas gali augti ir toliau.

„Manome, kad likusią metų dalį stebėsime smarkiai besikeičiančią geopolitinę, ekonominę situaciją ir nusistovėjusių normų laužymą. Nežinomybė ir neapibrėžtumas finansų rinkose paprastai pasitinkamas su išaugusia rizika ir didesniais svyravimais“, – konstatuoja R. Baltrėnas.