Pasaulio biržos: „Nvidia“ toliau pinga, FED nerimauja dėl JAV infliacijos

Andrew Kelly („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Finansų rinkos laukia JAV centrinio banko sprendimo dėl palūkanų normų. Po savaitės pradžios nuosmukio kiek atsikvėpusios puslaidininkių akcijos trečiadienį vėl pasuko žemyn. Tiesa, ne visos – ASML akcija brangsta, bendrovės vadovui iš efektyvesnių dirbtinio intelekto (DI) modelių tikintis didesnės puslaidininkių paklausos.

Papildyta informacija apie JAV centrinio banko sprendimą

Šios savaitės įvykius formuoja du veiksniai: didžiųjų technologijų bendrovių rezultatai ir didžiųjų centrinių bankų sprendimai.
ECB sprendimo dėl palūkanų normų (mažinimo 25 baziniais punktais iki 2,75%) laukiama ketvirtadienį.
Rezultatus skelbs didžioji dalis Didžiojo septyneto: „Microsoft“, „Meta“ ir „Tesla“ trečiadienį (po prekybos), „Apple“ ir „Amazon“ (ketvirtadienį).
Ketvirtadienį rezultatus skelbs „Shell“ bei „Visa“ ir „Mastercard“.
Europoje rezultatus ketvirtadienį skelbs „Deutsche Bank“.

Dauguma biržų Azijoje trečiadienį neveikia (kinų Naujieji metai).

Europoje investuotojai buvo daugiausia nusiteikę pozityviai. Regioninis „STOXX 600“ indeksas apie 17:50 val. Lietuvos laiku didėjo 0,64%. Londone akcijos brango 0,45%, Paryžiuje – pigo 0,28%. Vokietijos DAX indeksas didėjo 1,05%.

Baltijos biržoje optimizmo buvo galima rasti tik Vilniuje.

Svarbiausias trečiadienio įvykis, be abejo, yra Federalinio rezervų banko (FED) sprendimas dėl bazinių palūkanų normų. Kaip ir tikėtasi, Federalinis atviros rinkos komitetas (FOMC) paliko palūkanų normas nepakeistas. Jos išlieka 4,25-4,5% lygyje.

„Pastaraisiais mėnesiais nedarbo lygis stabilizavosi ir išliko žemas, o darbo rinkos sąlygos tebėra tvirtos – sakoma pranešime. – Infliacija tebėra šiek tiek padidėjusi.“

Stabtelėjimas yra pirmas palūkanų normų mažinimo cikle nuo rugsėjo, kai trimis mažinimais bazinė palūkanų norma buvo sumažinta 1 proc. punktu. Dabar investuotojams kylantis klausimas – ar šiais metais apskritai dar bus mažinamos palūkanų normos.

Kalbėdamas apie tolesnę palūkanų normų perspektyvą, centrinis bankas pažymėjo, kad „atidžiai vertins gaunamus duomenis, besikeičiančias perspektyvas ir rizikos pusiausvyrą“.

Akcijų indeksai po šio pranešimo pasuko žemyn. S&P 500 mažėjo 0,83%, „Nasdaq Composite“ – 1,15%, „Dow Jones Industrial Average“ traukėsi 0,49%.

Į pastabas apie padidėjusią infliaciją sureagavo JAV 10 metų obligacijų pajamingumai. Jie šoktelėjo iki 4,579%.

ASML rezultatai

Po atokvėpio antradienį, „Nvidia“ ir „Microsoft“ akcijos trečiadienį vėl pigo, atitinkamai 6,12% iki 121,1 USD ir 1,11%, iki 442,24 USD.

Tiesa, priešinga kryptimi judėjo dalis lustų ir puslaidininkių gamybos segmento bendrovių.

Christophe Fouquet, puslaidininkių stakles gaminančios Nyderlandų bendrovės ASML vadovas, teigė, kad puslaidininkių paklausai „DeepSeek“ modelio pasirodymas neturės įtakos.

„Pigesnis DI galėtų reikšti platesnį pritaikymą. Platesnis pritaikymas reiškia didesnė paklausa ilgainiui. Matome tai kaip galimybę didesnei puslaidininkių paklausai“, – sakė jis.

„Itin didelės apimties serverius valdančių bendrovių, kapitalas šiandien leidžiamas investicijoms. Jie daug investuoja į tyrimus ir plėtrą. Jie ir toliau nori tai daryti“, – pridėjo vadovas.

Bendrovė teigė turinti dar neįvykdytų užsakymų už 36 mlrd. Eur. Užsakymai per paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 7,09 mlrd. Eur, 2,7 karto daugiau, nei ankstesnį ketvirtį.

Pardavimai siekė 9,26 mlrd. Eur, kai tikėtasi 9,07 mlrd. Eur. Grynasis pelnas siekė 2,69 mlrd. Eur, kai laukta 2,64 mlrd. Eur.

„ASML ketvirtojo ketvirčio rezultatai rodo jos svarbą puslaidininkių tiekimo grandinėje, ypač augant dirbtinio intelekto skatinamai paklausai. Tačiau investuotojai turėtų nepamiršti išorinių rizikų, įskaitant reguliavimo neapibrėžtumą, konkurenciją ir besikeičiančią rinkos dinamiką“, – teigia „Saxo Bank“ strategai.

Anot jų, ilgalaikės augimo perspektyvos išlieka teigiamos, tačiau artimiausiu metu tikėtini trumpalaikiai svyravimai.