Kaip pirkdama „Independence“ KN sutaupė 8 mln. Eur
Laivo-saugyklos „Independence“ išpirkimas valstybės valdomai įmonei „KN Energies“ kainavo 8,05 mln. Eur pigiau, nei galėjo – terminalo operatorė „KN Energies“ tai pasiekė sudarydama vieną didžiausių iki šiol valiutos kurso fiksavimo sandorių.
VŽ skelbė, kad Lietuva gruodžio 6 d. perėmė prieš 10 m. į Klaipėdą atplaukusį ir energetinę šalies nepriklausomybę užtikrinusį „Independence“ – ant jo nuo šiol plevėsuoja Lietuvos vėliava.
„KN Energies“ už laivą-saugyklą „Independence“ Norvegijos kompanijai „Hoegh Evi“ sumokėjo 138,04 mln. Eur. Tačiau įsigijimas buvo vykdomas JAV doleriais, o ne eurais – taip išpirkimo kaina buvo nurodyta dar 2012 m. sudarytoje nuomos sutartyje.
Sprendimas pasinaudoti šia galimybe buvo priimtas 2020 m., tuomet įmonė sudarė sutartį su Šiaurės investicijų banku dėl paskolos išpirkimo finansavimui – ji galėjo siekti iki 160 mln. Eur. Kaip teigiama „KN Energies“ pranešime, toks maksimalus paskolos dydis sutartas įvertinant galimas valiutos kurso svyravimo rizikas.
Vertindama neapibrėžtumą valiutų rinkose bei siekdama mažinti dėl valiutų skirtumų kintančią laivo-saugyklos kainą, „KN Energies“ 2024 m. rugpjūčio 20 d. su SEB banku sudarė apsidraudimo sandorį, fiksuojant valiutos kursą.
„Išpirkimas yra strateginės reikšmės procesas ir stambus sandoris, kuriam atsakingai ruošėmės, pasitelkdami geriausias finansinės rizikos valdymo praktikas“, – išplatintame pranešime cituojamas D. Šilenskis.
SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos vadovo Tado Jonušausko teigimu, euro ir dolerio santykis yra itin dažnai kintantis – tai įrodo vien tai, kad per kelis mėnesius euro vertė lyginant su JAV doleriu smuko daugiau negu 6%.
Jis pastebi, kad prekiaujant euro zonoje valiutų svyravimo rizikos nėra, tačiau sudarant sandorius su Skandinavijos ar šalimis už euro zonos ribų, rizika išlieka.
Valdydamos didelių kainos svyravimų riziką šalies įmonės jau daug metų naudoja išvestines finansines priemones. Pasak T. Jonušausko, „Independence“ išpirkimo sandoris unikalus tuo, kad buvo pirmasis, kai šią priemonę pasitelkė valstybės valdoma įmonė.
Terminalo operatorė pastebi, kad Lietuvoje apsidraudimo sandoris, fiksuojant valiutos kursą, reguliuojamame sektoriuje buvo įvykdytas pirmą kartą.
„Matome, kad dauguma Vakarų Europos ar Skandinavijos įmonių, prekiaujančių biržoje, nuolat naudoja išvestines finansines priemones, nepaisant finansų rinkose susiklosčiusių aplinkybių“, – apibendrina SEB banko atstovas.
