Estijos prievaizdas turėjo priekaištų „BaltCap“

Savaitgalį pareigūnams prisistatęs ir suimtas Šarūnas Stepukonis praėjusią vasarą vis dar buvo svarbus ir gerbiamas „BaltCap“ komandos narys. Jis buvo vienas iš infrastruktūros fondo žmonių, kurie siūlė sandorius investicijų tarybai. Jis sudarė sandorius ir juos įgyvendino.

Jis gerai atliko savo darbą ir buvo vienas iš svarbiausių „BaltCap“ darbuotojų.

Tai „Aripaev“ patvirtino ir Peeteris Saksas, „BaltCap“ vadovaujantis partneris, kuris teigė, kad Š. Stepukoniui pavyko įgyti didelį pasitikėjimą dėl iki šiol sėkmingos karjeros. Simonas Gustainis, „BaltCap“ vadovaujantis partneris Lietuvoje, pažymėjo, kad investiciniame versle paprastai tarp partnerių vyrauja pasitikėjimas, o direktoriai turi daug galių savo portfelio įmonėms.

Šį pasitikėjimą Š. Stepukonis užsitarnavo per daugelį metų. Dar prieš infrastruktūros fondą jis per dešimtmetį sėkmingai investavo kitame „BaltCap“ fonde. 100 mln. Eur vertės fonde, kuris nuo 2018 m. daugiausia dėmesio skyrė infrastruktūros projektams, Š. Stepukonis savo geru darbu įgyvendino investicijas pagal biudžetą ir grafiką, pavyzdžiui, nupirko gerą įmonę, ją išaugino ir dar brangiau pardavė.

Pasak P. Sakso, tai buvo gabus žmogus.

Jo teigimu, fondo veiklos rezultatai buvo pavyzdiniai, todėl pagal grąžą jis buvo vienas geriausių infrastruktūros fondų Europoje. Š. Stepukonio motyvacija siekti gerų rezultatų buvo „suderinta su fondo ir investuotojų interesais“, nes buvo mokamas mokestis už veiklos rezultatus, paaiškino „BaltCap“. Dėl motyvuojančio mokesčio už veiklos rezultatus jis turėjo beveik daugiausia grąžos komandoje.

Gabusis Š. Stepukonis iš fondo įmonių, įtariama, pasisavino apie 40 mln. Eur. Nepaisant to, fondas vis dar dirba pelningai.

Nepaisant gero atlygio, panašu, kad Š. Stepukoniui reikėjo daugiau. Rudenį „BaltCap“ paskelbė, kad jį atleidžia, nes aptiko pažeidimų infrastruktūros fondų bendrovėse. Netrukus pradėjo sklisti gandai, kad Š. Stepukonis iš bendrovės vogė dešimtis milijonų ir pinigus lošė kazino. Šie gandai pasirodė esą teisingi.

Pasak P. Sakso, buvusio partnerio veikla buvo atskleista stebint investicinių sprendimų įgyvendinimą ir tai, kaip judėjo pinigai. Vienu metu, pasak P. Sakso, jie pajuto, kad negauna „pakankamai juos tenkinančių atsakymų į savo klausimus“.

„Mes patys pradėjome gilintis ir radome informacijos, po kurios laikrodis ėmė tiksėti?“, – sakė P. Saksas.

Pasak S. Gustainio, Š. Stepukonis pinigus vogė klastodamas dokumentus ir parašus, o pinigus savinosi ne iš paties infrastruktūros fondo, o iš portfelio projektinių įmonių. Kaip ir kodėl Š. Stepukonis galėjo vogti pinigus iš portfelio įmonių ir kodėl kontrolė jose neveikė taip, kaip turėtų, „BaltCap“ kol kas neatsako.

Taip pat skaitykite VŽ nuomonę: Trečioje trilerio serijoje karšta bulvė skrenda „BaltCap“ pusėn

Tačiau Estijos finansų priežiūros institucija praėjusią vasarą patikėjo valdytojos žodžiais ir rugpjūtį „BaltCap“ tapo pirmąja privataus kapitalo fondų valdymo įmone Estijoje, gavusia pilnos apimties licenciją valdyti investicinius fondus. Ši licencija privaloma, jei investicijos viršija 500 mln. Eur. Be to, tai reiškia, kad pirmą kartą kažkas iš išorės labai atidžiai peržiūrėjo „BaltCap“ veiklą.

Po kelių mėnesių „BaltCap“ sužinojo, kad iš jų fondo dingo dešimtys milijonų eurų.

Kilvaro Kesslerio, Finansų priežiūros tarnybos vadovo, teigimu, „BaltCap“ struktūra pernelyg sudėtinga. Vasarą tarnyba patarė „BaltCap“ ją supaprastinti.

„Kad viduje nebūtų potencialios rizikos, kaip dabar paaiškėjo“, – sakė K. Kessleris, turėdamas omenyje pavogtus milijonus. Galiausiai grupė turi viską sutvarkyti taip, kad visų patronuojamųjų įmonių lėšos būtų pavaldžios patronuojančiajai bendrovei.

„BaltCap“ valdytojai išsidėstę daugelyje šalių

Nors „BaltCap“ kontroliuojančiąją bendrovę inspekcija pradėjo prižiūrėti rugpjūtį, patronuojamoji fondų valdymo bendrovė „BaltCap Infrastructure Fund Management“, kuri prarado pinigus iš jai priklausiusių bendrovių, vis dar nėra prižiūrima. Inspekcija prižiūri tik konkrečią bendrovę, kuriai suteiktas leidimas. Šiuo atveju tai AS „BaltCap“. Visų kitų grupės patronuojamųjų įmonių valdymo bendrovių Estijos tarnyba taip pat neprižiūri.

Kiekviena „BaltCap“ patronuojamųjų įmonių valdymo bendrovė turi savo fondą ar fondus, kuriuose savo ruožtu yra portfelio bendrovės.

[infogram id="572c3e67-6153-4ae4-a1b2-54d2cf070a4f" prefix="viG" format="interactive" title="BaltCap" fondų valdymo įmonės"]

Pasak P. Sakso, „BaltCap“ nuolat stiprino savo vidaus kontrolę dar prieš gaudama inspekcijos licenciją. Kartu jis pripažino, kad jų vidaus kontrolės sistemos „nebūtų tokios, kokios yra dabar, jei nebūtų gavę konstruktyvių atsiliepimų iš inspekcijos, kai kreipėsi dėl licencijos“.

Tačiau jis teigė, kad „BaltCap“ negalėjo nurodyti vieno konkretaus proceso ar pakeitimo, dėl kurio buvo atskleisti Š. Stepukonio veiksmai.

Gavusi licenciją, „BaltCap“ į savo sistemą įtraukė keletą papildomų kontrolės priemonių. Finansų priežiūros institucija pranešė bendrovei „BaltCap“, kad ji suteiks licenciją, tačiau tikisi, kad įmonė ir toliau nuolat tobulins rizikos kontrolės priemones. 

Kiekvienas „BaltCap“ fondas turi savo investicinių sprendimų priėmimo komitetą, sudarytą iš „BaltCap“ atstovų, įskaitant nepriklausomus išorės ekspertus. Visi sandoriai kruopščiai rengiami, dėl jų deramasi, jie aptariami, pristatomi, priimami sprendimai, jie vykdomi ir stebimi.

„Šis lygis veikė visą laiką ir nėra kuo skųstis“, – sakė P. Saksas.

Tai, kad Š. Stepukonis galėjo pavogti dešimtis milijonų iš „BaltCap“ portfelio įmonių, pasak P. Sakso, lėmė ne viena rizikos valdymo detalė, o galimas kelių veiksnių derinys. Buvo įdiegta kontrolės sistema, tačiau komandos narys galėjo ja piktnaudžiauti.

Pasitikėjimo verslas

„BaltCap“ veikia pasitikėjimu grįstame versle ir tai daro jau daugiau kaip 20 metų. Jos partneriai ir akcininkai Estijoje yra P. Saksas, Kristjanas Kalda ir Martinas Kodaras.

„BaltCap“ dirba tik su profesionaliais investuotojais, daugiausia su dideliais bankais ir pensijų fondais. Jie taip pat yra gavę milijonus iš vietos bankų pensijų fondų. Pavyzdžiui, į infrastruktūros fondą investavo LHV, SEB ir „Swedbank“ pensijų fondai.

„BaltCap“ investicijos dažnai būna rizikingesnės ir mažai likvidžios, todėl jie nesiūlo savo paslaugų mažmeniniams investuotojams. Turėdama tuziną fondų, daugiau kaip 50 portfelio įmonių ir investavusi daugiau kaip 500 mln. Eur, „BaltCap“ yra didžiausia privataus kapitalo investicinė bendrovė Baltijos šalyse.

Iki didžiosios vagystės „BaltCap“ neturėjo jokių skandalų ar dramų. Dabar dėl žmogaus iš vidaus įvykdytos dešimčių milijonų vagystės bendrovės patikimumas pakibo ant plauko.

Pensijų fondai Estijoje imasi veikti

Estijos bankų pensijų fondai, sužinoję apie Š. Stepukonio padarytus nuostolius, nurašė 20% bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo vertės.

Vahuras Vallistu, LHV investicijų valdymo įmonės vadovas, sausį sakė „Aripaev“, kad pasitikėjimas šiais investicijų valdytojais tikrai nukentėjo ir kad kitiems fondams pinigai tikrai nebus duodami taip laisvai.

Rudenį „BaltCap“  paskelbė, kad steigia naują 200 mln. Eur dydžio infrastruktūros fondą. Čia taip pat pensijų fondai iš pradžių žadėjo skirti didelius pinigus.

„Po didelio masto sukčiavimo pirmajame infrastruktūros fonde nė vienas LHV pensijų fondas nebuvo pasirengęs skirti pinigų antrajam“, – sakė V. Vallistu.

„BaltCap“ pažadėjo, kad padaryta žala bus atlyginta, o „dėl tolesnių žingsnių spręsime atsižvelgdami į tolesnius įvykius“.

Be LHV, į infrastruktūros fondą pinigus taip pat įdėjo SEB ir „Swedbank“ pensijų fondai.

Kur turėjo suskambėti pavojaus varpai?

Jei pinigai iš įmonių sąskaitų buvo pervedami į privačias sąskaitas, o tada į kazino, tai turėjo sukelti pavojaus signalą trijuose taškuose, sausį „Aripaev“ sakė Taavi Tamkivi, vienas iš bendrovės „Salve“, kuriančios programinę įrangą kovai su finansiniais nusikaltimais ir pinigų plovimu Estijoje, įkūrėjų.

Nežinodamas konkretaus atvejo, jis nekomentavo konkrečiai „BaltCap“, tačiau paaiškino, kad, jei pinigai juda per bankus, jie privalo stebėti šį judėjimą, ypač, jei jis įtartinas. Tarp rizikos rodiklių kazino, neabejotinai, yra svarbus rizikos veiksnys.

Lygiai taip pat kazino turi stebėti pinigų plovimo ir sankcijų pažeidimų prevencijos taisykles. Tikrinti asmens tapatybę, pažinti savo klientą ir galiausiai jie turi stebėti susijusių asmenų rizikos grupę, pridūrė T. Tamkivi.

Galiausiai kovos su pinigų plovimu taisyklės taikomos ir investiciniams fondams, šiuo atveju „BaltCap“.

„Jie turi savo pareigas pagal įstatymus, turi turėti vidaus taisykles, kurias savo ruožtu audituoja ir kontroliuoja finansų priežiūros institucijos“, – sakė jis.