Investicijos į žaliąją energiją pasaulyje pernai pasiekė 1 trln. USD
Visgi, pasak tyrimų grupės „BloombergNEF“, nepaisant šio svarbaus etapo, išlaidos energetinio perėjimo technologijoms turi būti nedelsiant patrigubintos, kad būtų pasiektas tikslas iki 2050 m. nebeišmesti teršalų emisijų kovojant su klimato kaita.
Ataskaitoje teigiama, kad investicijos į tokius sektorius kaip atsinaujinantys energijos šaltiniai, branduolinė energija, nulinės emisijos transporto priemonės ar perdirbimo projektai pernai sudarė 1,1 trln. USD, o tai atitiko investicijas į iškastinio kuro projektus.
Be to, tai buvo 31% daugiau nei ankstesniais metais ir kartu pirmas kartas, kai bendra investicijų suma buvo matuojama trilijonais.
Padidėjimą lėmė energetikos krizė, kilusi po Rusijos invazijos į Ukrainą, teigiama pranešime.
„Investicijos į švarios energijos technologijas pasivijo investicijas į iškastinį kurą, netrukus jas aplenks ir paliks už nugaros“, – pažymėjo Albertas Cheungas, „BloombergNEF“ pasaulinės analizės vadovas.
Kinija – didžiausia pasaulyje teršėja – buvo neabejotinai didžiausia investuotoja į energetinį perėjimą, o JAV atsidūrė antroje vietoje.
Beveik pusė visų pasaulinių investicijų atlikta Kinijoje, ypač plieno perdirbimo ir atsinaujinančios energijos bei elektrinių transporto priemonių sektoriuose.
Vokietija išliko trečioje vietoje, daugiausia dėl didelės elektromobilių rinkos.
Tuo metu sumenkus sandorių dėl vėjo energijos jūroje, investicijos Didžiojoje Britanijoje sumažėjo beveik penktadaliu, teigiama ataskaitoje.
Pasauliniu mastu atsinaujinanti energija buvo didžiausias investicijų sektorius (495 mlrd. USD), o po jo sekė elektrifikuoto transporto projektai.
Tyrėjai teigė, kad, išskyrus branduolinę energiją, visuose kituose sektoriuose buvo investuotos rekordinės sumos.
Energetinio perėjimo technologijų plėtra vyko tuo metu, kai daugelyje šalių padidėjo ir investicijos į iškastinį kurą, siekiant sustiprinti energetinį saugumą.
Karas Ukrainoje sutrikdė pasaulinį elektros tiekimą, nes Rusija, pagrindinė iškastinio kuro gamintoja, nutraukė dujų tiekimą Europos Sąjungos šalims.
Atskiroje energetikos ekspertų grupės „Ember“ ataskaitoje, paskelbtoje antradienį, teigiama, kad iš vėjo ir saulės energijos buvo pagaminta 22% ES elektros energijos, ir rodiklis pirmą kartą pralenkė dujų naudojimą (20%).
Hidroelektrinių ir branduolinei energijai vis dar teko didžiausia dalis gaminant elektros energiją Bendrijoje – 32%.
