VŽ paaiškina: kas yra recesija

Recesija (lot. recessio – atsitraukimas), kuri dažnai dar vadinama tiesiog ekonomikos nuosmukiu, paprastai laikoma du ketvirčius iš eilės trunkančiu neigiamu BVP augimu.

Kitaip tariant, recesija vadinama situacija, kai mažiausiai du metų ketvirčius iš eilės ekonomika susitraukia.

Konkretaus ketvirčio BVP tokiu atveju reikia lyginti ne su atitinkamo laikotarpio pernai, bet su prieš tai buvusio ketvirčio BVP.

Recesiją beveik visada lydi akcijų, investicijų kritimas, valiutų nuvertėjimas, infliacijos kritimas, gamybos, paslaugų sektoriaus susitraukimas, įmonių bankrotai, tad didėja nedarbo lygis, mažėja gyventojų pajamos. Beveik visada recesija sąlygoja neapibrėžtumo dėl ateities atsiradimą, stiprų vartotojų ateities lūkesčių pablogėjimą.

Recesijas gali sąlygoti vidiniai veiksniai, tokie kaip ekonomikai nepalankūs vyriausybės sprendimai, tačiau jas gali paskatinti ir išoriniai faktoriai – stichinės nelaimės, karai, socialiai neramumai, pilietiniai karai ar tokių virusų, kaip COVID-19 išplitimas.

Recesija sunkia vadinama tada, kai ekonomikos susitraukimas užtrunka daugiau nei du ketvirčius iš eilės.

Tarptautinio valiutos fondo vertinimais, XX a. antroje pusėje – XXI a. pasaulyje įvyko keturios globaliosios recesijos: 1975, 1982, 1991 ir 2009 m. Pastaroji buvo didžiausias ūkio nuosmukis nuo Didžiosios depresijos laikų. Kiekviena šių recesijų truko apie vienerius metus.

Beveik per kiekvieną recesiją vyriausybės ir centriniai bankai vykdo ekonomikos skatinimo programas, mažina mokesčius, didina išlaidas, kad didėtų prekių ir paslaugų paklausa.

Nepainioti su akcijų nuosmukiu

Dažnai žodis „recesija“ naudojamas ilgai trunkančiam akcijų kritimui apibūdinti, tačiau tai nėra teisinga.

Akcijų rinka nėra ekonominio nuosmukio rodiklis, o tik atspindi investuotojų lūkesčius dėl būsimo įmonių uždarbio. Žinoma, įmonių pelnai (nuostoliai) neatsiejami nuo bendros ekonomikos būklės.

Visgi akcijos yra geras indikatorius įvertinti, ar ekonomikai ateityje gresia recesija, nes paprastai nuotaikos akcijų rinkose bent pusmečiu lenkia nuotaikas realiojoje ekonomikoje.

Ir atvirkščiai – todėl, kad atspindi ateities lūkesčius, akcijos kilti gali pradėti dar gerokai iki to momento, kol padėtis ekonomikoje būna realiai pasitaisiusi.

Recesija prieš depresiją

Nors daugeliui recesija asocijuojasi su ekonomikos krachu, tai toli gražu nėra tiesa.

Paprastai recesijos yra laikinos ir ilgiau nei 1 metus neužsitęsia. Skaičiuojama, kad nuo XIX a. pasaulio ekonomika išgyveno 33 recesijas ir, tikėtina, šiemet išgyvens dar vieną.

Jei BVP traukimasis užsitęsia ilgiau, jį jau galima apibūdinti kaip ekonominę depresiją.

Ekonominė depresija, kuri pagal apibrėžimą yra „ekonomikos traukimasis daugelį metų iš eilės“, ekonomikai sukelia kur kas daugiau neigiamų padarinių, nei recesija.

Analitikai sako, kad pasaulis neturi daug patirties, kaip kovoti su ilgai trunkančiomis depresijomis, nes iki šiol matė vos vieną 1929 m. prasidėjusią Didžiąją depresiją, kuri truko bent 10 metų.