Obligacijos galėtų tapti verslo išsigelbėjimu sunkiu laikotarpiu
Kažkaip nuošaly buvo paliktos mažesnės įmonės. O jos juk irgi gali prisitraukti lėšų per šį instrumentą.
Sunku tikėtis, kad į jas investuos fondai ar stambesni investuotojai, bet šiuo periodu, nors ir sunkiai, galima tartis su tiekėjais, klientais ir savo darbuotojais dėl galimybės jas išleisti ne tik pritraukiant pinigų, bet ir atidedant skolų mokėjimus už tai pasiūlant nemažas palūkanas. Papildomas išlošimas – obligacijų turėtojai tampa smarkiau suinteresuoti įmonės rezultatais.
Kokia nauda
Kodėl obligacijos galėtų būti patrauklios? Jas galima perparduoti, įkeisti. Jas galima išleisti investuotojams įkeičiant turimą turtą. Kitaip tariant, paskolos atveju turtas įkeičiamas konkrečiam paskolos turėtojui, o, kalbant apie obligacijas, jis gali būti įkeičiamas visiems obligacijų turėtojams. Tiesa, tuo atveju reiktų pasitelkti obligacijų patikėtinį – finansų maklerį, auditorių ar pan.
Tam, kad pavyktų pritraukti investuotojų, galima sutarti dėl gaunamos pelno dalies išmokėjimo su palūkanomis. Susiduriant su situacija, kai įmonė patiria nuostolį, palūkanos už riziką galėtų būti ir didesnės, jei tai išgyvenimo klausimas. Obligacijos gali būti konvertuojamos, t.y. suteikiančios teises įsigyti už jas įmonės akcijų. Galimų situacijų daug, nuo elementarių iki labai sudėtingų, kai kam jau prireiktų ir rimtesnio finansų patarėjo.
Kadangi sumos būtų nedidelės, investuotojų skaičius – irgi, tad tam pakaktų akcininkų sprendimo ir obligacijų pasirašymo sutarties. Pritraukiant mažiau informuotus investuotojus, aš vis tik rekomenduočiau pasidaryti nedidelį įmonės aprašymą.
Galimas valstybės dalyvavimas
Šiuo sunkiu momentu, kai daugumai įmonių sunku tikėtis bankų finansavimo, kai kalbama apie valstybės pagalbą įmonėms ir gyventojams, valstybė galėtų dalyvauti obligacijų programoje, išpirkdama dalį (pavyzdžiui, 50%) obligacijų su sąlyga, kad įmonė prisitraukia kitas lėšas. Arba dalyvavimas galėtų būti superkant tokių įmonių obligacijas.
Mes matėme Vakarų valstybių intervencijas į finansų rinkas, kai buvo superkamos biržose kotiruojamų įmonių obligacijos. Dabar kalbu apie mažas įmones. Bet dabartinė situacija irgi beprecedentė. Gal valstybė net neimtų palūkanų su sąlyga, kad skolos jai išmokamos pirmiausia? Ir gal šių „gelbėjimosi obligacijų“ visos ar dalis palūkanų būtų dengiamos „Invegos“ arba suteikiant jos garantijas?
Suprantu, pačiai valstybei ar jos institucijoms būtų sunku vykdyti paiešką, atranką. Tikrai nesutikčiau su skirtingomis sąlygomis, kai vieni rinkos dalyviai gauna finansavimą, o kiti ne, nes tai iškreiptų pačią rinką. Tam, matyt, reikėtų pasitelkti fondus ar profesionalius valdytojus, kurių atlyginimas priklausytų nuo darbo kokybės, atgaunamų, o gal net investuojamų pinigų dydžio. Gal valstybei net verta įsteigti atskirą tokių obligacijų fondą?
Įžvalgos autorius Algimantas Variakojis yra KŪB „Verslo angelų fondas I“ partneris
