Norkus: gandų apie parduodamus verslus pilna
Ponas Norkus, kalbėdamas ketvirtadienį „Cobalt“ Vilniuje surengtoje M&A rinkos apžvalgoje, pažymėjo, kad šiuo metu rinka yra „pilna gandų apie parduodamus verslus”.
„Nors jau turėjome 10 metų augimo metų ir visi lyg ir nujaučia, kad yra ciklo pabaiga, bet vyrauja tikėjimas, kad bent 2019 m. įsigijimų rinka dar iš inercijos važiuos į priekį, o kažkokių neramumų galime sulaukti 2020 m. ar 2021 m. Man tai primena Žolines – dar šilta, dar vasara, dar gražu, todėl visi skuba pasimėgauti geru sezonu”, – kalbėjo p. Norkus, pažymėjęs, kad „Cobalt“ pernai tarpininkavo 36-iuose iš daugiau nei 70-ies Baltijos šalyse vykusių sandorių.
Anot jo, tokiomis aplinkybėmis aktyvūs yra tiek verslų pirkėjai, tiek pardavėjai.
„Pardavėjai supranta, kad ekonominė situacija dar yra gera ir reikia tą išnaudoti, nes nežinia, kada langas verslo pardavimui gali užsiverti. Savo ruožtu verslų pirkėjai dar irgi jaučiasi drąsiai, turi finansinių resursų, nusiteikę naujiems įsigijimams“, – sako p. Norkus.
Anot jo, pirkėjų drąsą vykdyti sandorius įrodo nesena 128 mln. Eur vertės Švedijos investicijų bendrovės „Eastnine“ investicija į verslus centrus Vilniuje, kuri esą buvo įvykdyta „už gana didelę kainą“.
„Tai, ką matau šiemet sausį-kovą, rodo, kad įsigijimų rinka yra aktyvi, visi tarpininkai yra užsiėmę, kažkur važinėja, skraido. Gandų, kad yra parduodamas vienas ar kitas verslas, yra tikrai daug“, – sako p. Norkus.
VŽ rašė, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pernai paskelbta apie 74 M&A sandorius – 37% daugiau nei 2017 m., kai buvo pranešta apie 53 sandorius, rodo specializuoto leidinio apie sandorių rinką „Mergermarket“ duomenys. Sandorių rinkos pirmūnė pernai buvo Estija, kurioje paskelbta apie 31 sandorį, kai Lietuvoje – 26, o Latvijoje – 17.
„Cobalt“ atstovas sako, kad nors Baltijos šalių M&A rinkoje pernai dominavo Estija, bet šiemet ši šalis nebūtinai bus pirma.
„Nemanau, kad estai Baltijos šalių M&A rinkoje pernai buvo aktyviausi dėl to, kad turi gerus žiniuonius, kažką blogo nujaučia ir nori suspėti parduoti verslus. Greičiau yra taip, kad Lietuvos verslininkai pernai dar jautė, kad dar gali paauginti savo verslų vertę iki kol galutinai subręs jų pardavimui, todėl Lietuva ir atsiliko nuo Estijos. Bet jau šiemet nebūtinai taip bus“, – sako p. Norkus.
Teisiniai iššūkiai
Dr. Juozas Rimas, „Cobalt“ kontoros partneris, advokatas ir Įmonių įsigijimų ir susijungimų praktikos grupės vadovas, renginyje pažymėjo, kad įsigijimus planuojančioms įmonėms aktualūs tampa ir teisiniai iššūkiai.
„Ne tik dėl to, kad leidimas koncentracijai jau seniai nėra tik formalumas sandoriams, o labai rimtas barjeras. Ir tai yra normalu rinkai tampant vis labiau koncentruotai. Bet ir dėl to, kad yra atsiradę rimti reikalavimai sandorių atitikimui nacionalinio saugumo interesams“, – sakė p. Rimas.
Anot jo, nors Lietuvoje kol kas tik pavieniai atvejai, kai sandoris stabdomas dėl neatitikimo nacionaliniams interesams, Europoje tai vis dažniau tampa stabdžiu investicijoms.
VERSLO TRIBŪNA
Bendrovė AS “PN Project“, Rygos centre plėtojanti naują kvartalą „Preses Nama Kvartāls“, tęsia obligacijų programą, išleisdamas ketvirtąją obligacijų emisiją. Naujoji obligacijų emisija siūlo 10 % metines palūkanas.
„Lords LB Asset Management“ Latvijos įmonės „PN Project“ obligacijos įtrauktos į Nasdaq Baltic skolos vertybinių popierių rinką. Prekyba vyksta per „Nasdaq Riga“ biržą.
Nuo 2024 m. spalio 17 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji TIS2 (dar žinoma kaip NIS2 – Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvos) reikalavimai, kurie į Lietuvos teisinę sistemą perkelti priėmus naujos redakcijos Kibernetinio saugumo įstatymą. Lietuvos nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) sudarė naująjį Kibernetinio saugumo subjektų registrą.
„Pavyzdžiui, Europa yra rimtai susirūpinusi Kinijos investuotojų keliamomis rizikomis ir ten vis griežčiau vertinami būtent šių investuotojų keliamos grėsmės. Pas mus Kinijos investuotojų patikimumo klausimas dar nėra labai aktualus, nes tiesiog beveik neturime su jais susijusių sandorių“, – sakė p. Rimas.
Pavyzdžiu, kai Lietuvoje buvo blokuotas grėsmę nacionaliniam saugumui keliantis sandoris, jis pateikė Rusijos holdingo „Sistema“ ketinimą investuoti į įmonę „Laserpas“, kuri galėjo rinkti informaciją apie valstybės kartografinius duomenis Rusijos kariuomenei.
