Azerbaidžane – milžiniška devalvacija

Taip įvyko Azerbaidžano centriniam bankui nusprendus atsisakyti palaikomo nacionalinės valiutos – manato – kurso ir leidus jam svyruoti laisvai.

Dar penktadienį vienas 1 JAV doleris kainavo 1,05 manato, o šiandien, „paleidus“ valiutos kursą, Azerbaidžano valiutos vertė nusistovėjo ties 1,55 manato už 1 JAV dolerį.

Azerbaidžano centrinis bankas skelbia, kad valiutai svyruoti laisvai leista siekiant „išsaugoti ir taip kritinį lygį pasiekusius šalies užsienio valiutos rezervus ir padaryti šalies ekonomiką labiau konkurencingą“.

Azerbaidžanas, siekdamas išsaugoti esamą valiutos kursą, per pastaruosius metus „sudegino“ daugiau nei pusę savo užsienio valiutos rezervų. Spalio pabaigoje rezervai sudarė 6,8 mlrd. USD, kai, palyginimui, dar prieš metus jie siekė 15 mlrd. USD.

Azerbaidžano ekonominę padangę aptemdė du dalykai – naftos pigimas ir Rusijos ekonominis nuosmukis.

Daugiau nei 90% Azerbaidžano eksporto sudaro energetiniai ištekliai. Šiandien „Brent“ rūšies naftos barelis tekainuoja 36,4 USD, arba mažiausiai nuo 2004 m. vasaros. Rusijos rublis nuo šių metų gegužės JAV dolerio atžvilgiu nuvertėjęs apie 45%.

Azerbaidžane didžiąją dalį užsienio valiutos gauna vos trys subjektai: valstybinis naftos išgavėjas „Socar “, šalies centrinis bankas ir nacionalinis naftos fondas.

Sunku ir Kazachstanui

Dėl smukusių energetinių išteklių kainų kenčia ir kitos Muitų sąjungos šalys, tokios, kaip Kazachstanas.

Kazachstano valiuta šiemet yra viena labiausiai nuvertėjusių pasaulyje, o gruodžio viduryje ji nėrė į naujas visų laikų žemumas, kuriose yra ir dabar.

Pirmadienį 1 JAV doleris kainavo 346,7 tenges, kai, palyginimu, dar vasarą 1 JAV doleriui įsigyti būtų pakakę mažiau nei 190 tengių.