Listinguojamoms įmonėms – reikšmingi reguliavimo pakeitimai
Pagrindinės Vertybinių popierių įstatymo naujovės, laukiančios emitentų, yra šios:
1. Siaurinama periodinės informacijos skelbimo apimtis ir ilginamas jos saugojimo terminas: siekiant mažinti administracinę naštą mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat paskatas siekti tik trumpalaikių finansinių rezultatų, emitentai bus įpareigoti skelbti tik metinę ir pusmečio (6 mėn.) finansinę informaciją. Kaip ir iki šiol metinę finansinę informaciją reikės paskelbti ir pateikti Lietuvos bankui ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos, o pusmečio – per 3 mėn. nuo laikotarpio pabaigos (iki kiekvienų metų rugsėjo mėn. pabaigos).
Emitentai savo pasirinkimu ir toliau galės sudaryti ir skelbti taip pat ir tarpinę informaciją (3, 9 ir 12 mėn. tarpines finansines ataskaitas), tačiau tai nebebus privaloma. Emitentams nusprendus skelbti šią informaciją, tai turės būti atliekama kaip ir šiuo metu – per 2 mėn. nuo atitinkamo laikotarpio pabaigos. Taip pat svarbu, kad įstatymo projektu ilginamas emitento skelbiamos finansinės informacijos saugojimo terminas nuo 5 iki 10 metų.
2. Plečiama pareigos pranešimo apie balsavimo teisių emitente įgijimą ar netekimą apimtis. Siekiant išvengti galimybės asmenims apie tai nepranešus netiesiogiai įsigyti didelį kiekį emitento akcijų naudojantis finansinėmis priemonėmis, priėmus Įstatymo projektą, asmenys bus įpareigoti reikiamai pranešti ne tik apie 5, 10, 15, 20, 25, 30, 50, 75 ir 95 procentus balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime įgijimą/netekimą, tačiau ir analogišką informaciją teikti, jei šios ribos peržengiamos tiesiogiai arba netiesiogiai įgyjant (turint):
finansinių priemonių, kurios pagal teisiškai įpareigojantį susitarimą suėjus išpirkimo terminui suteiks teisę arba galimybę įsigyti jau išleistų atitinkamo emitento balsavimo teisę suteikiančių akcijų;
arba finansinių priemonių, susietų su minėtomis finansinėmis priemonėmis ir turinčių panašų ekonominį poveikį.
3. Griežtinamos baudos už reglamentuojamos informacijos ir balsavimo teisių įgijimo/netekimo skelbimo reikalavimų nesilaikymą. Juridiniams asmenims pažeidus šiuos reikalavimus gali būti taikoma iki 10 mln. Eur arba 5% metinių pajamų dydžio bauda, fiziniams asmenims – iki 2 mln. Eur bauda. Tuo pačiu įstatymo projektu reglamentuojamos ir aplinkybės, į kurias Lietuvos bankas privalo atsižvelgti, taikydamas poveikio priemones už įstatymo pažeidimus (pažeidimo trukmė ir sunkumas, asmens kaltė ir finansinis pajėgumas, bendradarbiavimas su priežiūros institucija, gautos finansinės naudos dydis, pasekmės finansų rinkos stabilumui ir patikimumui ir kt.), taip pat numatoma, kada poveikio priemonių Lietuvos bankas gali netaikyti:
asmuo įrodo, kad dėjo visas įmanomas pastangas, kad išvengtų pažeidimo;
nedelsdamas savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms;
pažeidimas yra mažareikšmis.
4. Galimybės pasirinkti buveinės valstybę narę suteikimas ne valstybės narės emitentams ir emitentams, kurių VP vieneto nominali vertė didesnė nei 1.000 Eur, suteikimas. Šie emitentai galės pasirinkti buveinės valstybę narę iš:
valstybių narių, kuriose prekiaujama jų vertybiniais popieriais;
ar kuriose jie turi registruotą buveinę (šis punktas netaikomas ne valstybės narės emitentams).
Pagal bendrą principą emitento pasirinkimas galios mažiausiai 3 metus. Pasirinkus buveinės valstybę narę, pagrindinę emitento veiklos priežiūrą vykdys tos valstybės narės priežiūros institucija. Jeigu emitentas nepasirinks buveinės valstybės narės ir atitinkamai nepraneš apie pasirinkimą, buveinės valstybėmis narėmis bus laikomos visos valstybės narės, kuriose prekiaujama emitento vertybiniais popieriais.
Vertybinių popierių įstatymo nauja redakcija Seime turėtų būti patvirtinta ir įsigalioti iki lapkričio mėn. pabaigos, kai baigsis ES Skaidrumo direktyvos pakeitimų ir kitų susijusių ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę terminas.
Mantas Gofmanas yra advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ vyresnysis teisininkas
