Kodėl pasauliui turime pasakoti apie Baltijos šalių rizikos kapitalo rinką

Publikuota: 2015-09-17
Atnaujinta 2015-09-17 17:33
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Man studijuojant Oksfordo universiteto verslo mokyklos finansų strategijos programoje čia dėstantys pasaulyje žinomi finansų, privataus ir rizikos kapitalo srities autoritetai apie Baltijos šalis žinojo itin ne daug – „Skype“ sėkmės istoriją buvo girdėję visi, tačiau retas kuris žinojo, jog ši istorija susijusi su mūsų regionu. Ženkliai mažiau buvo girdėjusių apie „GetJar“, „Vinted“ ar „YPlan“ ir juo labiau, kad tai lietuvių projektai.

Paklausus užsienio šalių privataus ar rizikos kapitalo investuotojų, fondų valdytojų ar akademinės bendruomenės Oksforde, kaip vertina mūsų regiono investicijų grąžą, objektyvaus atsakymo nebuvo galima tikėtis – apie tai privataus ir rizikos kapitalo ekspertai, su kuriais teko bendrauti, žinių neturėjo, o neretai nuojautos, kuriomis dalijosi, nebuvo labai teigiamos.

Žinoma, Oksfordo profesoriai ir JAV ar Europos privataus ir rizikos kapitalo fondų investuotojai nėra visas pasaulis, todėl sutinku, kad „imtis nėra labai reprezentatyvi“, kitą vertus, ši patirtis tikriausiai atspindi tiek mano, tiek daugumos kitų privataus ir rizikos kapitalo sektoriaus atstovų patirtį, atstovaujant Baltijos šalių privataus ir rizikos kapitalo rinką kitose šalyse.

Žinios padrikos ir retai objektyvios

Stebėtis, matyt, nėra ko – pasaulinio lygio sėkmės istorijų regione turime dar vos keletą, o didžiausi mūsų regiono pasiekimų rizikos kapitalo srityje žinios nešėjai buvo pirmieji nepatyrę, nors ir kupini veržlumo, „startuoliai“, kuriems dar visai nesenai JAV ar JK buvo bene vienintelė viltis pritraukti rizikos kapitalą. Taip po pasaulį pradėjo sklisti pirmosios žinios apie Baltijos regioną. O kai kurių pasaulio regionų taip ir nepasiekė.

Aktyviau apie savo regiono rizikos kapitalo visumą pasauliui komunikuoti pradėjome tik pastarąjį penkmetį – susikūrė tuo užsiimančios viešojo sektoriaus institucijos, rizikos kapitalo fondų asociacijos, akceleratoriai, aktyvesnių „startuolių“ bendruomenės. Jos stengiasi rinkti ir sisteminti duomenis apie rinką, perimti žinias iš daugiau patyrusiųjų ir dalintis jomis su kitais čia – mūsų regione. Šie kontaktai taip pat pamažu skleidžia žinią pasauliui apie mus.

Vis dėlto objektyvių sisteminių duomenų apie Baltijos šalių fondų investicinę grąžą, kuriais galėtume sudominti užsienio investicinius fondus, iki šiol nėra pakankamai. Žinios apie privatų ir rizikos kapitalą ir jo teikiamą naudą bei milžinišką potencialą regiono ekonomikai yra apgailėtinos net ir tarp Baltijos šalių verslininkų, jau nekalbant apie valdžios atstovus. Apklausos rodo, kad Lietuvoje didžioji dalis visuomenės iki šiol nėra girdėjusi apie rizikos ir privataus kapitalo fondų teikiamą finansavimą, o jei ir yra girdėję, tai nesvarsto šių fondų kaip alternatyvaus finansavimo šaltinio.

Tad ką apie mūsų rizikos kapitalo rinką žino JAV, JK ar, pavyzdžiui, Izraelis – vieni labiausiai pasaulyje pažengusių šioje srityje? O gal iš viso neverta rūpintis, kad apie Lietuvą ir Baltijos regioną niekas nesužinos?

Ir vis dėl to mums turėtų rūpėti, kad apie mus sužinotų

Siekiant investuotojų ar užsienio rizikos ir privataus kapitalo fondų domėjimosi Baltijos regionu, visų pirma reikia perlipti „žinojimo slenkstį“. Jie turi būti bent jau girdėję apie Lietuvą, Latviją ir Estiją kaip patrauklų investicijoms regioną - juk investuotojai rinkdamiesi investicijų kryptį natūraliai prioritetą teikia jiems geriau pažįstamoms šalims. Ir instituciniai investuotojai neretai bijo rizikuoti, todėl renkasi šalis, kurios yra populiaros ir kuriose investuoja kiti panašūs investuotojai.

Tai aktualu tiek pradedantiesiems, ieškantiems galimybių dirbti su užsienio rizikos kapitalo fondais, tiek ūgtelėjusioms įmonėms, ieškančioms solidesnių privataus kapitalo fondų, galinčių finansuoti jų augimą ir plėtrą regione ar pasaulyje.

Užsienio investuotojų susidomėjimas nemažiau aktualus ir patiems rizikos ir privataus kapitalo fondų valdytojams Lietuvoje, norintiems į savo valdomus fondus pritraukti investicijų iš užsienio šalių pensijų fondų, draudimo bendrovių ar kitų institucinių investuotojų. Todėl kryptingos pastangos siekiant skleisti žinią pasauliui apie Baltijos regioną ir čia naujai suklestėjusią verslumo kultūrą yra kritiškai svarbios.

Tai buvo viena iš paskatų rašyti baigiamąjį Oksfordo universiteto verslo mokykloje darbą Baltijos šalių rizikos ir privataus kapitalo tema – pirmąją šios rinkos studiją Baltijos šalyse.

Žinią turime skleisti kartu

Šis baigiamasis darbas sudomino ir geriausiai Izraelyje vertinamo universiteto Tel Avivo Coller Rizikos kapitalo institutą. Jis publikavo minėto tyrimo pagrindu rengtą straipsnį „Auginant rizikos vilką: Baltijos šalys“ „Venture Findings“ žurnale ir Izraeliui bei pasauliui papasakojo, kaip nuo 1990 m. Lietuva, Latvija bei Estija, atgavusios nepriklausomybę, nuėjo ilgą kelią reformuodamos savo politinę, socialinę bei ekonominę sistemas: perėjo nuo planinės prie rinkos ekonomikos, sukūrė veikiančias finansų rinkas, kuriose nemenką vaidmenį suvaidino tarptautinės finansinės institucijos.

Taip pat atskleidė, kaip per du dešimtmečius šiai Baltijos trijulei pavyko pakloti pagrindą regione veikiančiai rizikos kapitalo ekosistemai sukurti – šviesti ir edukuoti atsakingus valdžios atstovus, uždegti verslumo, bendradarbiavimo ir dalinimosi kultūrą, išauginti beveik 20 profesionalių rizikos kapitalo fondų valdytojų ir papasakojo apie mūsų rinkos vibruojantį potencialą šiandien.

Šį ketvirčio amžiaus progresą Baltijos šalyse pastebėjo ir kai kurie regione ar globalioje rinkoje veikiantys rizikos kapitalo fondai kaip, pavyzdžiui, „Andreesen Horowitz“, „Accel Partners“, „Insight Venture Partners“, „Intel Capital“, kurie investavo į Baltijos šalių ar su jomis siejamus „startuolius“. Tačiau tokių sėkmės istorijų galime turėti ir daugiau. Visų pirma – reikia skleisti žinią apie save.

Pasauliui esame įdomūs, tik nesikuklinkime pasakoti apie save

Baltijos šalių rizikos ir privataus kapitalo rinkos studija, pelniusi geriausio darbo įvertinimą Oksfordo universiteto Said verslo mokykloje finansų strategijos srityje, – pirmoji, tačiau tikiuosi, kad greitai paseks ir kiti darbai, o šis pavyzdys įkvėps ir paskatins dar aktyviau dalintis mūsų regiono rizikos kapitalo srities pasiekimais su pasauliu.

Pasauliui esame įdomūs ir tai rodo mano patirties pavyzdys. Apie Baltijos šalių progresą ir pažangią rizikos kapitalo ekosistemą sužinojo ženkliai daugiau besidominčių šią sritimi, nei galėjau tikėtis. Mano žiniomis, „Venture Findings“ leidinyje publikuotos įžvalgos įvairiais kanalais jau pasiekė keliasdešimt tūkstančių žmonių. Apie tai, kad Baltijos šalys buvo pastebėtos, sprendžiu ir iš mane pasiekusių reakcijų. Vien praėjusią savaitę sulaukiau keliasdešimt laiškų, skambučių bei žinučių iš mūsų ir kito žemyno – vieni sveikino, kiti kvietė padiskutuoti šia tema – norėjo geriau suprasti Baltijos šalių rizikos kapitalo rinkos vibracijas.

Kartais reikia tiek nedaug – garsiai pasidžiaugti tuo, ką visi kartu per tiek metų sukūrėme, kad sulauktume mūsų regiono progresą paspartinsiančio susidomėjimo.

Linas Sabaliauskas yra advokatų kontoros TRINITI vadovaujantis partneris.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Bankų akcijos atšoko Premium

Baltijos biržose penktadienį nuo scenos toliau nenulipo „Merko Ehitus“ akcijos. O Skandinavijoje fiksuotas...

Rinkos
2019.02.22
ES paskelbtame „juodajame“ pinigų plovimo sąraše – ir JAV teritorijos

Europos Sąjunga (ES) pirmą kartą istorijoje paskelbė preliminarų 23-ų už bloko ribų esančių teritorijų,...

Rinkos
2019.02.22
„Verslo žinių“ antagonistai vilioja į kriptovaliutų pasaulį 4

„Verslo žinios“ įspėja apie pastaruoju metu padažnėjusius sukčių bandymus, pasitelkiant leidinio vizualinius...

Rinkos
2019.02.22
„Maxima grupė“ neatmeta galimybės išleisti antrą obligacijų emisiją  Premium 4

Dalius Misiūnas, „Maxima grupė“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius, sako, kad strateginis grupės...

Prekyba
2019.02.22
Lietuvos bankų priežiūros vadas: nieko „neprasileidome“, o dėl „fintech“ pasekmių gali būti Premium 12

Švediją drebinant galimo pinigų plovimo per „Swedbank“ skandalui, Lietuvos bankas kol kas neturi duomenų, kad...

Rinkos
2019.02.22
Finansinės laisvės siekianti pora: 350.000 Eur sąskaitoje – ir į pensiją Premium 45

Nors šalyje, remiantis Lietuvos banko apklausomis, investuoja vos 6% gyventojų, Vakarų pasaulyje vis labiau...

Rinkos
2019.02.22
Šių metų „Sodros“ lubų ir kitų pajamų rubikonas – 136.344 Eur metinių pajamų Premium 2

Nustatytas metinis pajamų dydis, kurį pasiekus nebereikės mokėti „Sodros“ įmokų ir bus taikomas didesnis...

Finansai
2019.02.22
Kaltinimai „Swedbank“ pinigų plovimu – smūgis visai Baltijos šalių bankų sistemai  10

Žiniasklaidos paviešinta informacija apie galimą Švedijos banko „Swedbank“ įtraukimą į „Danske Bank“ pinigų...

Rinkos
2019.02.21
Tikėjimą „Klaipėdos nafta“ praranda ir instituciniai investuotojai Premium

Ketvirtadienį Baltijos akcijų rinkos indeksai nerodė aiškios krypties, investuotojams lūkuriuojant bendrovių...

Rinkos
2019.02.21
Lietuvos bankas dirbs su švedais ir estais aiškinantis „Swedbank“ atvejį 2

Lietuvos bankas teiks pagalbą Švedijos ir Estijos priežiūros institucijoms atliekant tyrimą, kuriuo siekiama...

Rinkos
2019.02.21
„Swedbank“ aiškinasi galimus savo ryšius su pinigų plovimu 5

Švedijos bankas „Swedbank“ aiškinasi detales dėl galimo pinigų plovimo skandale nuskambėjusių įmonių...

Rinkos
2019.02.21
VŽ paaiškina: kas yra pinigų plovimo prevencija 4

Pinigų plovimas yra veiksmai, kuriais siekiama įteisinti nusikalstamu ar neteisėtu būdu įgytus pinigus ar...

Rinkos
2019.02.21
Lietuvos banko „blockchain“ smėliadėžėje pažaisti panoro 21 „fintech“ įmonė 4

21 Europos „fintech“ įmonė atsiliepė į Lietuvos banko kvietimą sukurti „blockchain“ technologijų bandymo...

Rinkos
2019.02.21
VMI ragina deklaruoti neatskleistus akcijų sandorius

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikia neatskleistų sandorių su akcininkais pavyzdžių, kurie esą...

Finansai
2019.02.21
Euro zonos pramonė perėjo į susitraukimo būseną 1

Nors vasarį privatus euro zonos sektorius teberodė lėtą ekonominio aktyvumo augimą, pramonės sektorius pateko...

Rinkos
2019.02.21
„Swedbank“ akcijos garma toliau, svarstoma apie pasekmes Lietuvai 12

Švedijos banko „Swedbank“, įsipainiojusios į pinigų plovimo skandalą, akcijų nuopuolis biržoje tęsiasi, o...

Rinkos
2019.02.21
FED pasiuntė dvi svarbias žinias investuotojams 1

JAV Federalinio rezervų banko (FED) nariai abejoja palūkanų normų kėlimo 2019 m. būtinybe.

Rinkos
2019.02.21
„Swedbank“ pinigų plovimo skandalas: kelia rusiškos rankos versiją Premium 9

Švedijos bankui „Swedbank“ įklimpus į pinigų plovimo skandalą, bankai neoficialiai prabilo, kad pinigų...

Rinkos
2019.02.21
Lietuviškas startuolis „Coart“ investuotojams atveria brangaus meno rinką 2

Lietuviškas startuolis „Coart“ paskelbė pasirengęs suteikti galimybę milijonams smulkiųjų investuotojų kartu...

Laisvalaikis
2019.02.21
„Revolut“ reorganizuojasi 11

JK finansinių paslaugų startuolis „Revolut“ po beveik 4 metų darbo imasi veiklos pertvarkos, 19 Europos šalių...

Rinkos
2019.02.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau