Lietuvos verslas mokosi socialines medijas vertinti rimtai

Statistika iškalbinga: portalo statista.com duomenimis, vien per pastaruosius dvejus metus reklamai socialiniuose tinkluose skirti biudžetai pasaulyje išaugo beveik dvigubai – nuo nuo 16,46 mlrd. JAV dolerių 2014 metais iki 30,99 mlrd. – 2016-aisiais. Tai lėmė dėl socialinių medijų naudojimo padidėjęs bendrovių matomumas, lankytojų srautas ir lojalių „fanų“ ratas.

Savo praktikoje akivaizdžiai matau, kaip socialinių medijų suvokimas versle tampa vis gilesnis. Daugelis vadovų jau supranta ne tik naudas, bet ir būtinybę samdyti kompetentingus socialinių tinklų specialistus. Šiuo aspektu jau esame panašūs į Vakarų Europos šalis, tad tikrai turime kuo pasidžiaugti.

Svarbu pabrėžti, jog vis geriau suprantama, kad gebėjimas naudotis socialinėmis medijomis ir jas panaudoti savo tikslų vardan yra du labai skirtingi dalykai. Jeigu skaitmeninės komunikacijos agentūroje socialinius tinklus administruoja komanda, kurią sudaro projektų vadovas, kūrybininkų komanda, grafikos dizaineris, reklamos specialistas ir kiti, turbūt sunku būtų tikėtis, kad darbuotojas įmonės viduje visų šių specialistų funkcijas atliks be atskiro pasirengimo.

Kitas verslo sąmoningumą iliustruojantis pavyzdys – socialiniai tinklai nebelaikomi panacėja. Socialinė medija yra nors ir labai svarbus, bet tik vienas iš komunikacijos kanalų, todėl jis turėtų būti labai aiški rinkodaros, komunikacijos ir klientų aptarnavimo strategijų dalis, o socialinius tinklus administruojantis darbuotojas turėtų bendradarbiauti su minėtais padaliniais. Žinoma, nepamiršdamas ugdyti savo kompetencijų: juk bene ryškiausias socialinės medijos išskirtinumas, lyginant su kitais kanalais, yra jos įvairialypiškumas.

Visgi dar yra pamokų, kurias šalies verslas tik ima įsisavinti. Pagrindinė iš jų – nuolatinis komunikacijos socialinėje medijoje rezultatų vertinimas. Naudodami kitas priemones, tokias kaip tiesioginiai pardavimai ar reklama, įmonių vadovai įprastai analizuoja, kiek žmonių jos padėjo pasiekti, kiek iš jų įsitraukė ar nusipirko įmonės produktus. Vesdamas mokymus ir bendraudamas su klientais pastebiu, kad būtinybė skaičiuoti rezultatus jau suprantama. Deja, trūksta žinių, kaip tai padaryti.

Taip pat vis dar pasitaiko chaotiškos, nenuoseklios komunikacijos apraiškų. Bendravimas su savo auditorija socialinėje medijoje iš esmės nesiskiria nuo bet kokios viešos komunikacijos: tiek vaizdinis identitetas, tiek žinutės bei dialogas turi būti vientisi. Parinkusi netinkamą toną, nesuprasdama savo auditorijos įmonė gali prisidaryti nemenkos žalos – nuo smunkančių pardavimų iki reputacijos krizės.

Visgi tai nėra argumentas pasislėpti ir nieko nedaryti. Tai veikiau raginimas į komunikaciją žiūrėti atsakingai: suprasti savo tikslinę auditoriją, turėti aiškią strategiją ir, žinoma, kompetentingą specialistą.

Komentaro autorius - Domantas Širvinskas, „EduMint“ mokymų namų rinkodaros ir mokymų programų vadovas