Nepaisant prieštaravimų, Seime žadama kurti darbo grupę dėl žiniasklaidos savireguliacijos
Po trečiadienį įvykusios tęstinės diskusijos jai pirmininkavęs Seimo Kultūros komiteto narys Arminas Lydeka pranešė, kad dėl darbo grupės sudarymo bus sprendžiama artimiausiame komiteto posėdyje.
Tuo metu Lietuvos žurnalistų sąjunga ir kelių diskusijoje dalyvavusių visuomenės informavimo priemonių atstovai teigė, kad žiniasklaidos savireguliacijos mechanizmo keitimu turėtų rūpintis patys žurnalistai, o ne politikai.
„Ta darbo grupė yra vieta, į kurią gali žurnalistai, kiti visuomenės informavimo atstovai galės sunešti savo pasiūlymus, tai bus darbo stalas, ant kurio galėtų sugulti tie pasiūlymai“, – trečiadienį sakė A. Lydeka.
Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius savo ruožtu pabrėžė, kad „savireguliacijos reikalai turi kilti iš žiniasklaidos“.
Prieš posėdį Žurnalistų sąjunga išplatino pranešimą, „kad nenumaldomas politikų noras kurti darbo grupes ir patiems jose dalyvauti kuriant žiniasklaidos savireguliacijos tvarką kelia rimtą pavojų spaudos nepriklausomumui ir laisvei bei gali turėti rimtų tarptautinių pasekmių“.
„Lietuvos žurnalistų sąjunga raštu kreipėsi Seimo Kultūros komitetą primindama politikams, kad žiniasklaidos savireguliacija – tai žiniasklaidos specialistų savanoriškai sukurta sistema, užtikrinanti pagarbą jų profesinėms ir etinėms nuostatoms bei aiškiai brėžianti profesionalaus darbo gaires, taip pat ir atskaitingos žiniasklaidos principus“, – teigiama pareiškime.
Dalis diskusijoje dalyvavusių žurnalistų, laidų kūrėjų Visuomenės informavimo etikos komisiją kaltinamo šališkumu ir nepagrįstais sprendimais.
Televizijos laidų prodiuseris Vytautas Masalskis tvirtino buvęs priverstas bylinėtis su komisija ir visus teismus laimėjęs. Anot jo, teismai yra konstatavę, kad Visuomenės informavimo etikos komisija, nagrinėdama skundą, rėmėsi išskirtinai pareiškėjo pasakytais teiginiais, nenagrinėjo visumos ir priėmė nemotyvuotą sprendimą.
Žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Ramūnas Terleckas teigė, kad komisija yra tapusi baudžiamuoju įrankiu, o ne savireguliacijos priemone. Jis pabrėžė, kad turi būti pasitikima šia komisija, kitaip jos sprendimai bus negerbiami.
Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkė Vaiva Žukienė neigė, kad teisme panaikinama daug komisijos sprendimų. Jos duomenimis, maždaug trečdalis visuomenės informavimo priemonių skundžia Etikos komisijos sprendimo, o iš dešimties skundžiamų sprendimų nepagrįstu pripažįstamas vienas.
„Kiekvienas, kuris dirba, turi teisę suklysti. Jeigu būtų taip, kad kiekvieną suklydusią instituciją reikia naikinti, tai nei Mokesčių inspekcijos, nei kitų, kurios pralaimi tikrai nemažai bylų, nebūtų“, – sakė komisijos vadovė.
Galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kad žurnalistų profesinės etikos laikymąsi užtikrina viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus vienijanti Visuomenės informavimo etikos asociacija. Sprendimus dėl konkrečių skundų priimta iš asociacijos narių deleguotų narių sudaryta Visuomenės informavimo etikos komisija.
