Seimas nesvarstys reklamos LRT draudimo
Kad trijų „valstiečių“ parengta Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisa būtų įtraukta į šios Seimo sesijos darbų programą balsavo 32 parlamentarai, prieš buvo 16, susilaikė 26.
Neįtraukto į darbų programą projekto Seimo posėdyje svarstyti negalima.
Pagal „valstiečių“ Arvydo Nekrošiaus, Valiaus Ąžuolo ir Agnės Širinskienės parengtą Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisų projektą, bet kokia reklama ar kitoks viešosios informacijos rengimas bei skleidimas už atlygį būtų draudžiamas LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale. Išimtis paliekama tarptautiniams sutartiniams įsipareigojimams transliuojant visuomenei reikšmingus renginius.
Taip pat buvo siūloma nustatyti, kad LRT savo programose, portale, skelbdama kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją, transliuodama kultūros ir sporto renginius, galėtų pateikti rėmėjų pavadinimus, logotipus, bet tai privalėtų daryti nemokamai.
Šiuo metu galiojantis LRT įstatymas numato, kad reklama LRT radijo ir televizijos programose draudžiama, tačiau leidžiama už pinigus ar kitokį atlygį skleisti kultūrinę, socialinę ar šviečiamąją informaciją.
VŽ primena, kad, reaguodama į valdančiųjų žingsnius ir įregistruotas pataisas, LRT neseniai paskelbė, jog nebetransliuos politinės reklamos, komercinės reklamos portale, taip pat nebedalyvaus jokiuose viešuosiuose pirkimuose kurti ir transliuoti programas, tačiau nori išsaugoti galimybę transliuoti kultūros, socialinę ir šviečiamąją informaciją, kultūros renginių ir sporto transliacijų rėmėjus.
Pasak Tomo Rytel, LRT administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovo, diskusijos dėl reklamos internete, taip pat dėl politinės reklamos, renginių transliacijų rėmimo atsisakymo LRT virė jau seniai.
„Sprendimą priimti greitai mus privertė pastarojo meto iniciatyvos ir vieši pasisakymai, kuriais gali pasinaudoti valdantieji, bet kokia kaina siekiantys pakeisti LRT valdyseną, apsunkinti jos kasdienes operacijas, sumažinti jos nepriklausomumą. Be abejo, šis sprendimas neigiamai paveiks LRT biudžetą, kuris ir taip yra vienas mažiausių EBU, todėl diskusijos dėl LRT biudžeto turi vykti atsakingai, įvertinant ir būtiną LRT biudžeto dydį, ir finansavimo modelį“, – įspėja T. Rytel.
Ne viena pataisa
Taip pat antradienį Seimui pateiktas naujas žiniasklaidos rėmimo modelis – siūlomas steigti fondas priklausytų Kultūros ministerijai, o į jo lėšas nebegalėtų pretenduoti LRT, be to, nacionalinis transliuotojas negalėtų rodyti fondo finansuotų programų, rašo BNS.
Už Kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio vadovautos darbo grupės parengtą projektą po pateikimo antradienį balsavo 59 parlamentarai, prieš buvo 27, 12 susilaikė. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.
„Tikimės, kad šitas sprendimas padės Lietuvos žiniasklaidos rėmimą paversti dar skaidresniu ir nuoseklesniu“, – sakė R. Karbauskis.
Opozicijos atstovai stebėjosi, kad pagal projektą, LRT norima uždrausti ir gauti lėšų iš Žiniasklaidos rėmimo fondo, ir net rodyti šio fondo finansuotas laidas.
„Numatyta, kad kultūros turinio rengėjai, gavę finansavimą iš Žiniasklaidos fondo tarybos, negalės savo produkcijos rodyti per nacionalinę televiziją. Šiuo įstatymu ribojate pasirinkimo galimybę kultūros turinio kūrėjams pasirinkti, per kokią televiziją jie norėtų rodyti savo sukurtą kūrinį. Kaip žinome, auditorija, žiūrinti nacionalinę televiziją, daugiau linkusi į kultūrą“, – į R. Karbauskį kreipėsi Kultūros komiteto narys konservatorius Vytautas Kernagis.
Pagal projektą, paramos lėšas skirstytų fondo taryba, pasitelkdama ekspertus, o jos veiklą prižiūrėtų senatas.
Žiniasklaidos rėmimo fondo darbe niekaip nedalyvautų nei Lietuvos žurnalistų sąjunga, nei Lietuvos žurnalistų draugija.
Numatyta, kad žiniasklaidos rėmimo fondo tarybą sudarytų 11 narių (dabar septyni). Siūloma, kad po vieną narį galėtų deleguoti Lietuvos meno kūrėjų, Kultūros periodinių leidinių, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, asociacija „Nacionalinė spauda“, Lietuvos radijo ir televizijos bei Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijos bendru sutarimu, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu, Interneto žiniasklaidos asociacija.
Likusius keturis narius paprasto balsavimo būdu iš juridinių ir fizinių asmenų pasiūlytų kandidatų sąrašo, skelbiamo viešai, išrinktų fondo senatas. Tokiu būdu fonde nebeliktų Lietuvos žurnalistų sąjungos ir draugijos atstovo.
