Laikas keisti plokštelę: kas antras viešas žodis apie negalią – nejautrus arba žeidžiantis

„Laikas keisti plokštelę. Kalbėdami apie negalią, pirmiausia turėtume matyti žmogų, o ne jo negalią. Sovietmečiu plačiai vartoto termino „invalidas“ kaip žeminančio ir neatitinkančio šiuolaikinio požiūrio į žmogaus teises, Lietuva atsisakė dar 2005 m. Sąvoka „neįgalusis“, nors ilgą laiką vartota oficialioje kalboje, taip pat sulaukė kritikos už tai, kad akcentuoja negalią, o ne žmogų“, – teigia Eglė Čaplikienė, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė.

Tad nuo 2024 m. ši sąvoka pašalinta iš teisės aktų ir pakeista į terminą „žmogus su negalia“.

„Būtent todėl inicijavome švietimo kampaniją „Laikas keisti plokštelę“, kuria sieksime pakeisti visuomenėje įsišaknijusius kalbos įpročius“, – išplatintame pranešime teigia E. Čaplikienė.

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad net 71% paminėjimų apie negalią viešojoje erdvėje vis dar yra nejautrūs arba žeidžiantys žmones su negalia. Tyrimo, kurį atliko žiniasklaidos stebėsenos bendrovė „Mediaskopas“, duomenys apėmė beveik 82.000 publikacijų ir diskusijų laidų nuo 2019 m. 

Analizė rodo, kad nors jautrių paminėjimų dalis po truputį auga, ypač verslo sektoriuje, viešojo sektoriaus institucijos vis dar vartoja pasenusią terminologiją. Pagrindiniai nejautrios kalbos apie negalią sklaidos šaltiniai yra viešojo sektoriaus institucijos, kurios savo oficialiuose pavadinimuose ir komunikacijoje vis dar dažnai vartoja nerekomenduojamus terminus, tokius kaip „neįgalusis“. 

Viešojo sektoriaus institucijoms priskiriama 71% visos negaliai nejautrios ir tik 58% – visos jautrios komunikacijos.

Pasak E. Čaplikienės, tokia kalba prisideda prie neigiamo požiūrio į negalią formavimo visuomenėje ir atspindi seną, stigmatizuojantį mąstymą apie negalią. 

Negaliai nejautri kalba – tai žeminantys, diskriminaciniai, vertinantys ar globėjiški terminai, tokie kaip „invalidas“, „neįgalusis“, „ligonis“, „akliukai“, „neįgaliukai“, „normalus“ arba „sveiko kūno“. Institucijos teigimu, tokie žodžiai kuria atskirtį ir palaiko senus stereotipus apie žmones su negalia.

Indrė Širvinskaitė, Žmonių su negalia teisių komisijos atstovė, priduria, kad ieškant, kuo pakeisti įžeidžiančius žodžius, nedera bandyti vadinti negalią kaip įmanoma švelniau. Todėl neturėtume vartoti tokių terminų kaip „skirtingų gebėjimų žmonės“, „įvairių poreikių žmonės“, „ypatingi žmonės“, „specialieji poreikiai“, „neGalia“.  

„Nereikėtų bijoti žodžio „negalia“. Patys žmonės su negalia sako, kad jų gyvenimo nereikia kažkaip dramatizuoti. Jei pradedame vengti šio žodžio, formuojame nuostatą, kad negalia yra kažkas neigiamo, tema „tabu“, – pasakoja Indrė Širvinskaitė.

Nepageidautini ir tokie apibūdinimai kaip „kenčiantis nuo“ arba „palaužtas“. Jie rodo nuolatinį skausmą ir bejėgiškumą bei daro prielaidą, kad asmenų, turinčių negalią, gyvenimo kokybė yra itin prasta. Patariama vengti apibūdinimų, kuriais sakoma, jog žmogų negalia yra „įkalinusi“ tam tikroje vietoje (pavyzdžiui, „žmogus paralyžiuotame kūne“, „įkalinta vežimėlyje“).

Jungtinės Tautos 2019 m. yra parengusios Negaliai jautrios kalbos gaires. 

„Jos išverstos ir adaptuotos lietuvių kalbai. Gairės skirtos tiems, kurie nori etiškai kalbėti apie žmones su negalia ir nežino, kaip teisingai tai daryti lietuvių kalba“, – teigia E. Čaplikienė.

Verslo pavyzdys

„Mediaskopo“ tyrimas rodo, kad verslo įmonės sparčiau ir sėkmingiau perima bei savo kasdieninėje komunikacijoje vartoja negaliai jautrią kalbą, nei viešojo sektoriaus institucijos.

Negaliai jautrios kalbos pagrindiniai ambasadoriai yra (eilės tvarka): „Rimi“, „Maxima“, „Telia“, „Bitė Lietuva“ ir „Tele2“.

„Pažymėtina, kad tyrimo metu „Rimi“ proaktyvioje komunikacijoje apskritai nenustatyta negaliai nejautrios kalbos vartojimo atvejų. Tarp visuomenės veikėjų pagrindiniais negaliai jautrios kalbos ambasadoriais laikytini parlamentarė Monika Navickienė, prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvai atstovaujantys paralimpiečiai Edgaras Matakas ir Mindaugas Bilius“, – vardina E. Čaplikienė.