2023-07-21 13:28

„Lidl Lietuva“ už lyginamąją reklamą gavo 100.000 Eur baudą

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), įvertinusi UAB „Lidl Lietuva“ skleistą lyginamąją reklamą, nustatė, jog bendrovės lyginamoji reklama pažeidžia Reklamos įstatymo 6 straipsnį – yra klaidinanti ir neobjektyvi. Įvertinusi pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir atsižvelgusi į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, VVTAT UAB „Lidl Lietuva“ skyrė 100.000 Eur baudą bei įpareigojo nutraukti reklamos skleidimą.

Papildyta „Lidl Lietuvos“ komentaru.

Lyginamoji reklama yra leidžiama, jeigu ji atitinka tam tikrus reikalavimus. 

Anot tarnybos, „Lidl Lietuva“ reklamoje lygina savo parduotuvėse parduodamų prekių kainas su kitų bendrovių parduotuvėse parduodamų prekių kainomis. VVTAT nustatė, jog lyginamos ne tuo pačiu metu užfiksuotos kainos, todėl reklama nėra objektyvi. 

Pavyzdžiui, konkurentų parduotuvėse konkrečių prekių kainos fiksuotos tam tikrą dieną, o lyginamoji reklama apie mažesnę tokių prekių kainą „Lidl Lietuva“ parduotuvėse vartotojams skleidžiama po savaitės ar daugiau. Nors iš tiesų gali būti, kad „Lidl“ paskelbus apie sumažintą prekės kainą lyginant ją su prieš savaitę fiksuota kitos bendrovės prekės kaina, ją tuo pačiu metu sumažina ir konkurentai.  

Tyrėjai argumentuoja, kad kainų lyginimo esmė yra parodyti,?kokią naudą (kainos požiūriu) galėtų gauti vartotojas, įsigydamas prekę iš kurio nors konkurento. Lyginant laiko požiūriu aktualią ir nebeaktualią kainas, jų skirtumas, vartotojui nusprendus pirkti, gali būti ne toks, koks yra matomas iš reklamos.

Taigi, aktualios ir nebeaktualios kainos palyginimas gali atspindėti ne objektyvų, bet dirbtinai reklaminės veiklos subjekto sukurtą kainų skirtumą ir jų lyginimą. 

„Lidl“ argumentai

„Lidl“ atsiųstame komentare teigiama, kad bendrovė skiria ypatingą dėmesį tam, kad klientams skirtuose leidiniuose informacija būtų išsami ir tiksli, todėl ir lyginant produktų kainas su konkurentų produktų kainomis buvo aiškiai nurodytas lyginamas laikotarpis bei konkretų prekybos tinklas.

Anot komentaro, informuodama apie prekių kainas „Lidl“ naudoja ir kainų palyginimą, kuomet leidiniuose klientams „Lidl“ nenuolatinio asortimento prekių, kurios siūlomos tik ribotą periodą, pavyzdžiui, savaitę, kainos lyginamos su konkuruojančių prekybos tinklų taikomomis reguliariomis (neakcijinėmis) kainomis. 

Visi tokie palyginimai yra žymimi specialiu ženklinimu, kuris juos aiškiai atskiria nuo kitų tokio ženklinimo neturinčių „Lidl“ pasiūlymų, taip įgalindamas vartotojus kainų palyginimo pranešimus lengvai atpažinti ir tinkamai suvokti.

Todėl, „Lidl“ vertinimu, toks lyginamosios reklamos pateikimas ir turinys yra išsamus, aiškus ir neklaidina vartotojų. 

Tuo pačiu bendrovės vadovybė supranta, jog lyginamosios reklamos principų taikymas kainų leidiniuose Lietuvoje nėra plačiai paplitusi praktika, todėl dėl neapibrėžtumo ir kyla tokios diskusijos.

Atsižvelgiant į tai, bus svarstoma galimybė kreiptis į teismą siekiant suformuoti teisminę praktiką, pagal kurią būtų reglamentuoti vieningi klientų informavimo principai visiems rinkos dalyviams.

Klaidino vartotojus

VVTAT taip pat nustatė, kad „Lidl Lietuva“ skleista lyginamoji reklama klaidino vartotojus. Bendrovė ne tik kainų palyginimą pateikia kaip akciją (braukiama ne pačios bendrovės, o konkurento kaina, pateikiamas kainų skirtumas procentais, kas yra įprasta, skelbiant akcijas ir nuolaidas), bet ir informaciją apie mažesnę kainą pateikia tokiu pat būdu, kaip ir bendrovės teikiama informacija apie savo parduotuvėse taikomas nuolaidas prekėms (nurodoma geltonos spalvos laukelyje). 

Todėl vartotojas gali susidaryti įspūdį, jog „Lidl Lietuva“ prekėms taiko nuolaidą. Nors iš tiesų nuolaidų savo prekėms bendrovė netaiko.  

Lietuvos teismai yra pasisakę, kad vartotojas negali būti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinčiu reklamos davėjo skleidžiama informacija vartotoju, kuris, pamatęs reklamoje pateikiamą informaciją, turėtų ja abejoti ir ją tikrinti. Iš verslo subjektų pagrįstai tikimasi, jog vartotojų atžvilgiu bus laikomasi bendro sąžiningumo principo.  

VVTAT ne vieną kartą informavo „Lidl Lietuva“, jog jos skleidžiama reklama galimai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Bendrovė teikė informaciją ir paaiškinimus, jog deda pastangas ir planuoja papildomas priemones dėl reklamos tinkamumo užtikrinimo. Visgi, VVTAT vertinimu, „Lidl Lietuva“ jokių esminių pakeitimų neatliko. 

Nutarimas per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti apskųstas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 

Kreipėsi į teismą

VŽ rašė, kad, skambiai pradėjusi šią kampaniją, „Lidl“ lygino prekių ženklo „Dvaro“ varškės ir savo privataus prekių ženklo „Pilos“ pieno produktų rinkinio kainas, vėlesnėse lyginamosiose reklamose atsidūrė „Arimex“ riešutai, taip pat padažai „Heinz“, ledai „Ingman“ ir kt.

„Pieno žvaigždės“ kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą su prašymu uždrausti atsakovei „Lidl Lietuvai“ naudoti „Dvaro“ varškės pakuotės dizainą reklamoje, taip pat priteisti 49.000 Eur kompensaciją už autorių teisių pažeidimą ir 6% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Visgi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti „Pieno žvaigždžių“ ieškinį, argumentuodamas, kad ieškovo reikalavimai dėl autorių teisių pažeidimų yra nagrinėtini apygardos teisme pagal rūšinio teismingumo taisyklę. 

Ieškinys buvo grąžintas ieškovui su paaiškinimu, kad su nurodytu ieškiniu ieškovas turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

Tačiau „Pieno žvaigždės“ pateikė atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos nutartį ir įpareigoti teismą priimti ieškinį nagrinėti. 

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Apygardos apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažino, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškinio reikalavime nurodytą turtinių autoriaus teisių gynimo būdą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. 

Tad „Pieno žvaigždžių“ atskirasis skundas buvo patenkintas ir ieškinys pirmosios instancijos teismui grąžintas nagrinėti iš naujo.

Ieškinyje pažymima, kad pieno produktų gamintoja pateikė atsakovui pretenziją dėl autorių teisių pažeidimo, tačiau atsakovė su pretenzija nesutiko. Ieškinyje taip pat pažymima, kad atsakovė, panaudodama reklamoje „Dvaro“ varškės pakuotės dizainą ir šią reklamą atgamindama, viešai skelbdama bei viešai rodydama be ieškovo leidimo, pažeidė autorių turtines teises.

Įdomu, kad „Pieno žvaigždės“ skundžia ne kainos lyginimą reklamoje (tik pasirodžius reklamai, buvo teigiama apie lyginamų kainų periodų neatitikimus ir pan.), kuris dažniau tampa ginčų taikiniu, o autorių teisių pažeidimą, t. y. kad prekybininkė savo komunikacijoje naudoja ieškovo gaminio pakuotės dizainą, kuris yra saugomas kaip autorių teisių objektas.

Teisininkų komentarus skaitykite šiame VŽ Premium straipsnyje.

52795
130817
52791