Visuomenės tyrimas: jauni žmonės jaučia daugiausia nerimo

Nuo lapkričio iki kovo mėn. nerimaujančių žmonių padaugėjo 11% ir pasiekė 54%. Tai – aukščiausias lygis nuo 2020 m. kovo mėnesio. Panaši yra liūdesio, pykčio ir streso dinamika. Ypač prasta padėtis 18-29 m. grupėje, kurioje nerimo lygis pasiekė 70%, to nebuvo net karantino pradžioje.

„Natūralu būtų laukti, kad po metų gyvenimo pandemijos sąlygomis, žmonės turėtų apsiprasti su ribojimais. Tačiau atrodo, jog yra tam tikras psichologinis „higieninis“ ribojimų slenkstis, kurį peržengus neigiami padariniai – neišvengiami. Tai ypač matoma jaunimo grupėje, kuriai bendravimo apribojimai yra labai skausmingi. Dėl socialinių poreikių netenkinimo ir kitų taikomų priemonių pagrįstumo auga pyktis, kuris ypač kenksmingas visuomenės sutelktumui ir jos fizinei bei psichinei sveikatai. Šie aspektai, mano manymu, yra ne mažiau svarbūs, įveikiant pandemijos krizę, nei epidemiologiniai“, – išplatintame pranešime cituojamas doc. Gintaras Chomentauskas, „Žmogaus studijų centro“ prezidentas psichologas.

Paradoksaliai žmonių, gebančių šiose sudėtingose sąlygose patirti ramybę, rodiklis irgi yra gana aukštas ir stabilus. Šią būseną kovo mėnesį dažnai patyrė net 66% žmonių, daugiausia 30-49 m. amžiaus grupės vyrai.

Tai rodo, kad kurie asmenys geba prisitaikyti prie sudėtingų aplinkybių ir kad visuomenės bei darbdavių pastangos pagerinti emocinę būseną gali būti prasmingos ir efektyvios.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas atkreipė dėmesį į įmonės psichologinio tyrimo duomenis, rodančius, kad darbuotojai sugebėjo persiorientuoti į darbą namuose, ir jiems tai nekelia didesnio streso.

„Gjensidige” darbuotojų apklausa, atlikta 2020 m. lapkritį trijose Baltijos šalyse, parodė, kad jos darbuotojai patiria daugiau malonumo ir ramybės, o streso – mažiau nei bendras visuomenės vidurkis.

„Siekiame, kad karantinas drastiškai nepakeistų žmonių darbo ir gyvenimo rutinos – suteikėme visas sąlygas dirbti iš namų. Tačiau pastebime, kad dalis žmonių jau pavargo dirbti namuose ir trokšta grįžti į biurą“, – teigia M. Jundulas.

Pasak bendrovės „Baltijos tyrimai“ direktorės dr. Rasos Ališauskienės, pastaruoju metu žmones ypač erzina chaotiška ir nenuosekli institucijų, priimančių sprendimus dėl karantino trukmės, sąlygų, ribojimų ir pagalbos verslui bei gyventojams, veikla.

„Didelis informacijos triukšmas, viena kitai prieštaraujančios žinios sukelia neigiamas emocijas“, – pažymėjo R. Ališauskienė.

G. Chomentausko teigimu, „Žmogaus studijų centras“, kaip niekad anksčiau, atliko daug organizacijų emocinio klimato tyrimų. „Tai rodo atsakingą Lietuvos įmonių požiūrį į darbuotojus ir prisiimamą atsakomybę už jų emocinę būseną. Toks reiškinys – sveikintinas“, – teigia psichologas.

Visuomenės nuomonės tyrimą „Baltijos tyrimai“ atliko 2021 m. kovo 15-18 d.

Rašyti komentarą 0