Nuomonės lyderių įtaka: I. Ruginienės ir R. Vainienės šuolis
Didžiausią šuolį tope per metus fiksuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė, kone dukart savo potencialios įtakos rodiklį augino ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė, rodo tyrimų bendrovės „Kantar“ tyrimas.
Lyderystę antrus metus išlaiko bankų sektoriui atstovaujantys Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyr. ekonomistas, ir Vitas Vasiliauskas, balandį kadenciją baigiantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Potencialios įtakos indeksas matuojamas įvertinus asmens žinomumą, gyventojų palankumą jam ir pasisakymų skaičių.
„Verslo komunikacijos lauke jau kurį laiką didžiausią svorį turi ekonomistai, bankininkai, finansų sektoriaus atstovai. Jie užima ir reitingo viršūnę, ir 8 pozicijas TOP dvidešimtuke. Pernai dvidešimtuke turėjome tris, o šiemet jau 5-is mažmenos atstovus. Potencialios įtakos tope matome ir šešių asociacijų atstovus“, – komentuoja Alicija Miliauskienė, „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovė.
Potencialios įtakos indeksas matuojamas įvertinus asmens žinomumą, gyventojų palankumą jam ir pasisakymų skaičių.
[infogram id="fe0e0af4-f312-42e9-91f5-7248a1897be6" prefix="0rE" format="interactive" title="Kantar_itaka"]
Svarbus komunikacijos intensyvumas
Pasak A. Miliauskienės, tyrime nagrinėta, kaip komunikacijos intensyvumas siejasi su pasiekta auditorija, ar aktyvumo pakanka tapti žinomu, kaip palankiai priima visuomenė kalbėtoją, ar tapatina su atstovaujama organizacija.
Komunikacijos intensyvumas arba pasisakymų kiekis, kaip pastebima iš tyrimo, yra vienas iš kertinių elementų norint užtikrinti tiek kalbėtojo žinomumą, tiek ir įtaką.
„7 iš 10 patenkančių į potencialios įtakos indekso topo pirmąjį dešimtuką yra ir aktyviausių kalbėtojų, ir pasiektos auditorijos dešimtuke. Tad proaktyvi reguliari ir tikslinga komunikacija duoda savo rezultatą, be to, žinomumas ir įtaka yra inertiški. Viena vertus – jiems reikia laiko įsibėgėti, kita vertus – jie akumuliuojasi, ir paskui dar kurį laiką potenciali įtaka juntama, net ir nuslopus komunikacijai“, – kalba A. Miliauskienė.
Pavyzdžiui, N. Mačiulis pasisakymų kiekis pernai buvo mažesnis nei E. Dapkienės, bet ilgametis įdirbis lemia pirmą poziciją pagal žinomumą.
[infogram id="0e586dde-c71d-46c6-baf6-c019a8d40e3b" prefix="COZ" format="interactive" title="Nuomones_lyderiai_Kantar"]
„Verslo nuomonės lyderių reitingą“ tyrymų bendrovė „Kantar“ sudarinėja nuo 2010 m., stebėdama verslo sektorių, asocijuotų organizacijų ir akademinio sluoksnio atstovų reputaciją medijose bei visuomenėje.
Analizuojami bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų, mažmeninės prekybos sektoriuose veikiančių kompanijų atstovai ir 25 ekspertai, atstovaujantys Lietuvos bankui, verslo organizacijoms ar akademiniam sluoksniui. Atstovų citatos žymėtuose reklaminiuose straipsniuose į analizę neįtrauktos. Analizuojama 90 spaudos leidinių, 10 interneto svetainių, 4 radijo stočių žinių laidos ir 5 televizijos kanalų žinių laidos per 2020 metus.
Matuojant žinomumą ir palankumą bei nustatant Potencialios įtakos indeksą, atliekama reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Ji atlikta 2021 m. vasario mėn., internetu apklausus 857 respondentus, 16 — 65 m. amžiaus. Ištirta 20 pernai dažniausiai cituotų verslo sektorių atstovų, duomenys lyginami su 2020 m. vasario apklausos duomenimis.
