Drąsūs „gražios“ realybės išlaidautojai

Kiek Lietuvą reklamuojančių, turistus viliojančių projektų būta, jau sunku ir suskaičiuoti. Vienas po kito keitėsi Valstybinio turizmo departamento (VTD) prie Ūkio ministerijos vadovai, tačiau atrodo, kad nesikeitė tik viena – abejingumas. Gal dar ir nesugebėjimas dirbti darbo, kurį parūpino kažkieno „rūpestingos“ rankos.
Pakaktų pažvelgti, pavyzdžiui, į 2009-uosius. Tuomet Vyriausybės kanceliarijos užsakymu buvo parengta „Lietuvos pristatymo pasaulyje strateginio marketingo koncepcija“. Vartant jos puslapius atrodė, tarsi skaitytum pasąmonės srauto konspektus. Tokios „kūrybos“ autoriai pateikė keletą idėjų, kurios, anot jų, „sulauktų pasaulinio atgarsio“. Gal ir būtų sulaukusios, tik jau tokio atgarsio, kurio pasekmių dar būtume ilgai kratęsi... Vien ko verta buvo Lietuvos „veido“ kūrėjų idėja, pavadinta „Gedimino laiškais“ architektams. Cituojame: „Šio projekto tikslas – sukurti ir pastatyti pasaulinės reikšmės (!) pastatą Lietuvoje, kuris savo ekstravagancija ir technologiniu pažangumu atkreiptų tarptautinės visuomenės dėmesį. Konkurso būdu laimėjusio architekto vizija virstų laiką pralenkiančiu pastatu Vilniuje“...
Dar turėjome prekių ženklo konkursą – laimėjo ženklas, it dvynys panašus į Kanados Londono miesto naudojamą ženklą. Teko atsisakyti. Bet pinigai sumokėti. Kuriame naują. Visam projektui, su studija ir ženklu, skirta 1,4 mln. Lt (405.468 Eur). Ne ką mažiau dosni tuomet buvo Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, už dar nesukurtą šalies ekonominio įvaizdžio strategiją įvaizdžio kūrėjui Wally Olinsui atseikėjusi pusę milijono litų – už „katę maiše“. Tais pačiais 2009 m. Valstybės kontrolė, atlikusi auditą dėl Lietuvos įvaizdžio formavimo, konstatavo: per 4 metus vėjais buvo paleista apie 63 mln. Lt (daugiau nei 18 mln. Eur).
Tokių pavyzdžių galima vardyti, ko gero, dešimtimis, o sumas – milijonais, juolab kad nuo 2009 m. „kūryba“ tęsiasi iki šiol. Naujausias pavyzdys, kai projektui „Lithuania. Real is beautiful“ buvo naudojamos ir ne Lietuvoje darytos, bet tiesiog iš fotobankų įsigytos nuotraukos, turinčios reprezentuoti šalį, tik dar kartą patvirtina: į savo pareigas VTD vadovai ir valdininkai žiūri atsainiai, viešieji finansai švaistomi toliau. Reklamuojant Lietuvą, nesivarginta parodyti jos gražiausių kampelių – vietoj to sudėti Slovakijos, Suomijos vaizdeliai... Toks Lietuvos „reklamavimas“ socialiniuose tinkluose atsiėjo mokesčių mokėtojams 140.000 Eur.
Jurgita Kazlauskienė, VTD vadovė, penktadienį atsistatydino – Mindaugas Sinkevičius, ūkio ministras, pažadėjo pradėti vidaus tyrimą dėl įvykdyto viešojo pirkimo ir atlikti išsamų VTD vidaus auditą. Beje, o ką Ūkio ministerijoje veikia Turizmo politikos skyrius? Gal tiesiog dubliuoja VTD veiklą? Gal naujasis ministras pagalvotų apie optimizavimą?
„Lietuva – drąsi šalis“: prisimenate dar vieną tokį kūrybos „perliuką“, sudėliotą iš kelių spalvų kubelių, siekiant taip pristatyti šalį pasauliui? Šį „meną“ pastiprino iki Andriaus Kubiliaus buvusios socialdemokratų Vyriausybės kanceliarijos užsakyti unikalūs spaudos ir leidybos „šedevrai“ – puošnios „darbinės instrukcijos“ apie drąsios šalies įvaizdį. Vienos siuvinėtais viršeliais brošiūros-instrukcijos kaina – 700 Lt (203 Eur). Visa ta niekam nereikalingų „rankdarbių“ idėja atsiėjo 70.000 Lt (20.273 Eur).
Drąsos, pasirodo, yra: ją demonstruoja valstybės pinigus be atsakomybės taškantys valdininkai. VŽ mano, kad Lietuva gali būti drąsi šalis ir be jokių ženklų, vizijų, studijų, popierinių koncepcijų ir pan. Jei valdžia pagaliau ryžtingai užsuktų čiaupą, iš kurio sruvena pinigai abejotinos vertės projektams, maitinantiems įvairaus plauko vertelgas, neišskiriant ir kai kurių valdininkų. Kurie, padams svylant, lengvai nusišalina „šalių susitarimu“ ir išneša sveiką kailį nė kojų nesušlapę...