Šiandien svarbiausia prisitaikyti, o efektyvių sprendimų tai padaryti yra

Darbuotojų savarankiškumas – didelis privalumas

Naujos pandemijos taisyklės ir pasikeitę visuomenės įpročiai tapo iššūkiu daugeliui verslų. D. Maksimavičius atvirauja, kad pirmoji „Tele2“ reakcija buvo nesipriešinti ir nebandyti pakeisti to, ko pakeisti neįmanoma.

„Pirmasis karantinas pernakt mus visus įmetė į kovinę parengtį. Didžiausias iššūkis buvo veikti nežinomybės sąlygomis. Turėjome mobilizuotis ir priimti sprendimus nežinodami, ar jie dienai pasibaigus bus pasiteisinę. Svarbiausia buvo prisitaikyti ir veikti greitai“, – prisimena jis.

Vis tik, anot jo, pirmojo karantino į rinką įneštas chaosas ne tik išmušė verslą iš vėžių, bet taip pat leido išmokti naujų dalykų ir atrasti kitokių darbo principų. Verslams, kad ir perlipant per save, teko išbandyti nuotolinio darbo modelį ir įsitikinti jo veiksmingumu, labiau pasitikėti savo darbuotojais ir suteikti jiems daugiau laisvės.

„Tele2“ stiprybė – savarankiškai veikiantys darbuotojai, todėl pirmiausia priėmėme sprendimus jų finansiniam, fiziniam ir emociniam saugumui užtikrinti. Atvirai komunikavome, kad nemažinsime darbo vietų ir atlyginimų tam, kad darbuotojai galėtų be nerimo susitelkti ir įsitraukti į įmonės procesus, – dėsto pašnekovas. – Tačiau bendraujant su savo verslo klientais girdime, kaip dažnam vadovui sunku suteikti darbuotojams visišką laisvę bei atsakomybę ir tai – normalu. Lietuvoje per trisdešimt nepriklausomybės metų užaugusi dar tik pirmoji verslininkų karta. Dažniausiai įmonių akcininkai ir aukščiausieji vadovai patys įsitraukę į visus verslo organizavimo procesus, todėl nuo viso to atsiriboti – sudėtinga.“

Jo teigimu, ilgas verslo tradicijas turinčiose skandinaviškose korporacijose darbuotojų gebėjimas veikti savarankiškai, be vadovų įsiterpimo, laikomas sklandaus verslo vystymo pagrindu. Taigi „Tele2“ jau nuo seno pasitiki savo komanda ir privalomojo darbo biuruose čia nėra.

Lankstumas didina konkurencingumą

Darbas biuruose, akcentuoja D. Maksimavičius, yra ir dideli kaštai įmonei. Pasaulinė praktika rodo, kad biurų patalpose esančios darbo vietos paprastai būna užpildytos tik 60 proc. Praktikuojant nuotolinį darbą įmonės kaštai darbo vietoms ženkliai sumažinami. Tuo pačiu sutaupo ir patys darbuotojai – nereikia ruoštis specialios darbinės aprangos, eikvoti laiko ir lėšų važiavimui į darbovietę ir iš jos.

Nuotolinis darbas, priduria pašnekovas, išplečia ir darbuotojų rinkos ribas – galima samdyti specialistus iš kitų miestų ar užsienio. Visiškai nuotolinis darbas, priduria jis, ypač tinka tais atvejais, kai kiekvienam komandos nariui pavestos konkrečios užduotys ir nėra poreikio tartis tarpusavy. Tačiau kalbant apie komandinio darbo užduotis ir komandinę dvasią – gyvas bendravimas būtinas. Taigi kaip balansą D. Maksimavičius siūlytų mišrų darbo modelį, kai dalį savaitės dirbama biure, dalį – iš namų.

„Naujus darbo organizavimo būdus turėtume priimti kaip naują realybę ir jai nesipriešinti. Plaukimas prieš srovę atima daug daugiau jėgų, – ragina jis. – Naujoje realybėje greitis bei lankstumas – gebėjimas prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų ir ieškoti unikalių sprendimų – ir yra konkurencinis verslo pranašumas.“

Svarbu mokėti išnaudoti

Paklaustas apie tai, kas „Tele2“ padeda net ir nuotoliniu būdu dirbti efektyviai, D. Maksimavičius atsakyti netrunka – tai vidinė komunikacija, reikalaujanti nemažai pastangų, bet atnešanti teigiamus rezultatus, bei išmanūs ryšio ir nuotolinio darbo sprendimai, kurie įmonėje – kasdienybė.

„Nuosekli ir atvira vidinė komunikacija reikalinga tam, kad kiekvienas darbuotojas suprastų kardinalių sprendimų įmonėje svarbą bei savo indėlį į visos komandos gerovę. Kalbant apie kasdienių veiklos procesų optimizavimą, mums ypač pasitarnauja išmanus skambučių valdymas (ISV)“, – sako D. Maksimavičius.

Pasak pardavimų vadovo, šiuo virtualiu įrankiu nepasiekiamo darbuotojo skambučiai automatiškai nukreipiami kitam kolegai, o bendrojo įmonės numerio skambučiai – į kitus pasirinktus telefono numerius. Darbą namuose taip pat palengvina ir šių skambučių statistika. Ji leidžia efektyviau valdyti klientų aptarnavimo procesą: analizuoti darbuotojų atliktų skambučių imtį bei jų kokybę – stebėti, ar užtikrinti visi pardavimo telefonu etapai ir teikti įžvalgas. Tuo pačiu įrašytais kokybiškais dialogais galima dalintis su kitais komandos nariais ir taip juos ugdyti bei kaupti argumentų banką.

Ne veltui šis nuotolinio darbo įrankis, anot D. Maksimavičiaus, ir buvo paklausiausias karantino metu. Vis dėlto, pabrėžia jis, svarbu ir tai, kaip įmonės sugeba pritaikyti ir išnaudoti šiuos įrankius savo veikloje.

„Daugelis verslų ISV sprendimą taiko darbui su klientais – skambučių srauto paskirstymui, pokalbių kokybės vertinimui, skambučių statistikos gavimui ir kt. Tačiau tokį įrankį kuo puikiausiai galima pritaikyti ir vidinei komunikacijai, pavyzdžiui, logistikoje. Čia darbo efektyvumas priklauso nuo to, kaip sklandžiai vadybininkai komunikuoja su vairuotojais ir atvirkščiai. ISV sprendimas leidžia tolygiai paskirstyti skambučių srautą tarp vadybininkų, peržvelgti praleistų ir atsakytų skambučių statistiką, juos perklausyti ir taip analizuoti šių padalinių komunikaciją bei priimti atitinkamus sprendimus“, – detalizuoja pašnekovas.

Pasitarnavo ir viešajam sektoriui

Pirmojo karantino laikotarpiu, dalinasi D. Maksimavičius, nemažai užklausų dėl nuotolinių ryšio sprendimų sulaukta ir iš valstybinio sektoriaus įstaigų. Pandemija stipriai paveikė mokyklų, savivaldybių, ligoninių, Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos policijos ir kitų institucijų veiklą.

„Mokyklos susidūrė su beprecedente situacija, kai mokymąsi reikėjo operatyviai perkelti į namus. Didžiausias iššūkis teko šeimoms, kurios net neturėjo būtiniausių išmaniųjų įrenginių nuotoliniam mokymuisi, – kalba jis. – Tada Nacionalinė švietimo agentūra paskelbė konkursą 13 tūkst. planšečių. Lietuvoje planšetinių kompiuterių rinka yra gerokai mažesnė nei telefonų, todėl tokio kiekio pasiūlyti negalėjo nei vienas iš tiekėjų. Šiuo atveju norisi pasidžiaugti mūsų įrangos skyriumi, kuris ėmėsi iniciatyvos ir 4 tūkst. planšečių pristatymą suorganizavo per savaitę tiesiai iš Vokietijos. Turėjome net planą B – planšečių skraidinimą lėktuvu.“

Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerijai „Tele2“ sukūrė trumpąjį numerį psichologinės pagalbos konsultacijoms. Pasitelkus išmanųjį skambučių valdymą sudaryta galimybė pasirinkti, su kuria emocinės paramos linija skambinantysis nori kalbėti – „Vilties linija“, „Pagalbos moterims linija“, „Jaunimo linija“, „Vaikų linija“ ar „Sidabrine linija“. Tokiu būdu skambučiai buvo tikslingai nukreipiami, todėl buvo užtikrintas geresnis aptarnavimo procesas. Pastarasis sprendimas taip pat pravertė ir Lietuvos policijai bandant suvaldyti besikarantinuojančius piliečius – gavus žmonių sutikimus, buvo įrašinėjami besikarantinuojančių žmonių pokalbiai.

Vilniaus miesto savivaldybė pirmojo karantino metu žmonių sambūrių stebėjimui viešosiose erdvėse naudojo dronus su integruotomis kameromis. Prie reikalavimų nesilaikančių žmonių priskridę dronai ištransliuodavo garsinį signalą, raginantį išsiskirstyti ir laikytis saugaus atstumo. Tačiau aukštai pakelti dronai likdavo be ryšio, todėl įstaigos Operacijų centras negalėdavo stebėti vaizdinės situacijos realiuoju laiku ir atitinkamai reaguoti. Savivaldybė kreipėsi pagalbos į „Tele2“ – buvo suteiktos prioritetines SIM ryšio korteles ir interneto maršrutizatorius ypač sparčiam duomenų perdavimo greičiui į ir iš dronų užtikrinti.

Ekonomika nesustos, jeigu į šį etapą žiūrėsime kaip į laikotarpį, kada reikia dar daugiau dirbti ir adaptuotis, apibendrina D. Maksimavičius. Pasak jo, šiandien svarbu įžvelgti kiek įmanoma daugiau galimybių, ieškoti naujų produktų ar paslaugų variacijų, drąsiai klysti ir iš klaidų mokytis.