Išgyventi krizę padėjo pasitikėjimas svarbiausia įmonės grandimi – darbuotojais

Publikuota: 2020-09-23
Petras Masiulis, telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims ir Vokietijai
svg svg
Petras Masiulis, telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims ir Vokietijai

Pasikeitusios rinkos sąlygos karantino metu įnešė neapibrėžtumo didžiajai daliai Lietuvos verslų. Petras Masiulis, telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims ir Vokietijai, pasidalino savo įžvalgomis apie tai, kas padėjo išgyventi chaosą ir kokias pamokas išmoko iš susiklosčiusios situacijos.

Mokytis, ne bausti

– Jūsų vadovaujamoje įmonėje vyrauja horizontali organizacinė struktūra, suteikianti daugiau galimybių patiems darbuotojams veikti savarankiškai. Tačiau turite išties nemažai darbuotojų, šiandien jų – 162. Kaip jie visi, turėdami didesnę laisvę atlikti darbus, bendradarbiauja tarpusavyje, tarp skyrių? Kaip palaikomas laisvas, kūrybiškas, bet sistemingas darbas tokioje nemažoje komandoje?

– Svarbu vienai funkcijai deleguoti vieną darbuotoją. Neefektyvu, jei vieną funkciją atlieka daugiau nei vienas žmogus. Visgi daugelyje didelių organizacijų taip yra – keli analitikai, keli informacinių technologijų specialistai, dirbantys tą patį darbą.

Iš vienos pusės, turėti kelis žmones, atliekančius tas pačias funkcijas, – saugiau. Jei žmogus išeina, sakykime, atostogų, darbai vis tiek bus atlikti. Kita vertus, tokia struktūra kelia dvi realias grėsmes – atsiranda rizika, kad žmonės prisiims svetimus nuopelnus ir kad niekas neprisiims asmeninės atsakomybės už tam tikrus veiksmus. Prisiimti svetimi nuopelnai demotyvuoja tuos, kurie daug ir gerai dirba, o tuo tarpu asmeninės atsakomybės vengimas neleidžia ne tik surasti, kas padarė klaidą, bet ir iš jų pasimokyti bei vėliau jų išvengti, kas yra itin svarbu.

Priskyrus vieną darbuotoją vienai funkcijai atlikti galima matyti darbo rezultatus ir pagal juos vertinti, ar viskas klostosi gerai, ar reikia priimti tam tikrus sprendimus, kad ši funkcija ir ją atliekantis žmogus galėtų pasiekti norimų rezultatų. Taip pat darbuotojas, žinodamas, kad yra atsakingas už tam tikrą darbą ar sritį, automatiškai labiau stengsis. Žinoma, vadovai reikalingi, tačiau ne procesų priežiūrai, bet padėti priimti reikalingus sprendimus bei prisiimti riziką už savo komandos veiksmus. Mes visus savo darbuotojus skatiname pačius priimti sprendimus, nes nebijome, kai darbuotojai padaro klaidų. Viena pagrindinių tokio organizacinio modelio sėkmės sąlygų – mokytis iš klaidų, o ne už jas bausti. Bausmės už padarytas klaidas ne tik kelia baimę klysti, bet ir žudo darbuotojų iniciatyvumą, kūrybiškumą, riboja laisvę.

– Ar tokia sprendimo priėmimo laisvė darbuotojams nekelia didesnės rizikos gauti nepamatuotus ir galimai neigiamus rezultatus?

– Reikia nebijoti rizikuoti ir gebėti toleruoti klaidas. Baimė priimti greitus sprendimus dažniausiai veda į įmonės, skyriaus ar organizacijos stagnaciją – tuomet bijoma priimti bet kokius sprendimus.

„Tele2“ esame atlikę ne vieną eksperimentą apie sprendimų priėmimo psichologiją ir kokią įtaką jai daro turimas laikas. Iš tiesų, daugiau laiko priimti sprendimui visiškai atvirkščiai proporcingas jo teisingumui.

Vienas tokių eksperimentų buvo suskirsčius įmonės darbuotojus į keturias vienodas grupes ir davus išspręsti tą patį uždavinį skiriant skirtingą kiekį laiko – 5, 10, 30 minučių ir 2 val. Blogiausiai pasirodė grupė, turėjusi daugiausiai (2 val.) laiko, geriausiai – 10 min.

Ką tai rodo? Jei grupėje yra kompetentingų specialistų, galinčių susidoroti su iškilusiu iššūkiu, jie dažniausiai iš karto randa sprendimą. Statistiškai dažniausiai pirmas į galvą šovęs atsakymas, pirma reakcija į situaciją būna teisinga. Žinoma, pasitaiko ir išimčių.

Išvada – jei įmonė samdo profesionalų komandą, turinčią ir patirties, ir žinių, tai turi ja pasitikėti. Vadovas nebūtinai yra konkrečios srities specialistas, todėl jis ir yra tam, kad suburtų savo veiklos lauko specialistus, kurie ir galės pasiūlyti gerus ir operatyvius sprendimus.

– Kaip verslams prisiimti riziką ir nepabijoti suteikti daugiau laisvės savo darbuotojams?

– Vadovas sau pirmiausiai turi atsakyti į klausimą, kokioje įmonėje jis nori dirbti. Kuomet aš pradėjau vadovauti „Tele2“, pasakiau sau, kad elgsiuosi su kitais taip, kaip norėčiau, kad elgtųsi su manimi. Vadovaudamasis šiuo principu dirbu iki šiol.

Vadovas yra atsakingas už įmonės vertybes, tad jas ir savo požiūrį į darbą bei komandą turi transliuoti ir priimdamas reikšmingus įmonei sprendimus, ir mažuose, kasdieniuose dalykuose. Todėl pats asmeniškai susitinku su visais į biurą dirbti priimamais žmonėmis. Vienas atsakingiausių įmonės vadovo darbų – komandos formavimas, todėl jai sukurti turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Toks požiūris pasiteisino ir jau ne vienerius metus duoda rezultatų.

– Įmonės viduje užsiauginote 76 proc. aukščiausios grandies, 66 proc. – vidutinio lygio vadovų.

– Pirmiausia, vadovus stengiamės ne prisitraukti iš išorės, bet juos augintis viduje. Darbuotojams svarbu žinoti, kad talentingų žmonių įmonėje laukia karjeros galimybės. Tai aktualu ir pačiai įmonei, nes reiškia, kad pritraukiame savo tikslo siekiančius, ambicingus žmones.

– Buvote pirmieji rinkoje, paskelbę per karantiną išsaugosiantys visas darbo vietas.

– Karantino metu priėmėme ne vieną sprendimą, orientuotą būtent į darbuotojus. Suprasdami, kad pandemija įnešė daug nerimo ir neužtikrintumo į visų gyvenimus, darėme viską, kad darbuotojai jaustųsi kaip įmanoma saugesni.

Pirma, nusprendėme išlaikyti visas darbo vietas. Tai jau leido žmonėms šiek tiek atsipalaiduoti ir vietoj nerimo dėl darbo vietos susikoncentruoti į savo užduotis bei siekti įmonės užsibrėžtų tikslų. Antra, biuro darbuotojams, išskyrus vadovus, nestabdėme algų peržiūrų – daugiausiai nežinomybės kupinu metu jos darbuotojams toliau augo.

Darbuotojai, kurie jaučiasi vertingi įmonei dėl savo sugebėjimų, linkę atlikti daugiau negu iš jų tikimasi, o parodytas įmonės pasitikėjimas ir rūpestis lėmė dar didesnį jų įsitraukimą ir papildomų užduočių atlikimą krizės laikotarpiu.

Gerus rezultatus pasiekė greita reakcija į situaciją

– Daugeliui verslų karantino metu teko organizuoti nuotolinį darbą ir panašu, kad toks darbo pobūdis prigijo. Kaip sekėsi jums? Ką karantino metu „veikė“ 66 „Tele2“ salonai?

– Būtent dėl to, kad darbuotojai turi laisvę priimti sprendimus, jiems buvo žymiai lengviau persiorientuoti ir imtis naujų, kitokių procesų. Jie patys organizavosi ir kūrė naujus darbo būdus savo skyriuose. Visa tai lydėjo idėjų iš darbuotojų proveržis, kaip toliau dirbti, kaip tai daryti geriau, kaip prisidėti prie įmonės, kaip padėti valstybei, kolegoms, bendruomenei.

Didelė dalis mūsų prekybos tinklo persitvarkė, bet ne dėl to, kad liepė įmonės vadovas, darbuotojai patys ieškojo būdų, ką padaryti, kaip prisidėti. Šią naujos realybės iššūkį išspręsti pareigą jautė ne tik vadovai, bet ir vidutinio lygio vadovai. Būtent jie ir pasiūlė geriausius sprendimus. Vienas jų – salonus paversti biurais, kurių dalis tapo kontaktų centru – aptarnavo klientus internetu ir telefonu. Tai buvo puikus sprendimas, nes didelė dalis mūsų salonuose atliekamų darbų negali būti atlikti iš namų.

Būtent dėl darbuotojų iniciatyvumo mūsų salonai ir atsidarė pirmieji. Tai buvo svarbu mums, darbuotojams, klientams, nes ryšys yra vienas iš esminių žmonių poreikių. Nuolatos kalbėjomės su darbuotojais ir jie suvokė tą atsakomybę, suprato, kad esame viena iš keliasdešimties įmonių, be kurių Lietuva būtų sunkiai išgyvenusi koronaviruso pandemiją.

– Panašu, kad karantinas „Tele2“ nebuvo labai baisus, priešingai – fiksuojami teigiami krizinio pusmečio rezultatai.

– Biurams persikrausčius į namus, pastebėjome milžinišką kompiuterių ir „Tele2“ „Laisvo interneto“ paslaugos augimą. Taip pat vieni populiariausių kovo-balandžio mėnesiais buvo mūsų teikiami, verslą dirbti per nuotolį įgalinantys sprendimai – „PowerPack“ ir „Išmanus skambučių valdymas“, nesudėtingai perkeliantis biuro komunikacijos infrastruktūrą į namus ar bet kurią kitą nuotolinę vietą.

Su daugeliu klientų proaktyviai susisiekėme ir padėjome greitai persiorganizuoti darbus, įkurti mobilias darbo vietas darbuotojams iš namų ar bet kur kitur. Verslui taipogi ypatingai svarbu buvo turėti veikiančią mobiliojo parašo paslaugą, todėl laikydamiesi visų saugumo priemonių atidarėme verslui skirtus salonus, leidžiančius teikti tik šią paslaugą.

Nors darbo buvo nemažai, mūsų veiklos rodikliams daugiausiai įtakos turėjo laikinai, tačiau visiškai sustabdyta prekybos tinklo veikla, finansinius rodiklius paveikė ir gerokai padidinti atidėjimai galimoms skoloms padengti. Taip pat prasidėjus karantinui ir uždarius sienas keliautojai liko namuose ir mes netekome itin reikšmingos pajamų dalies iš tarptinklinio ryšio paslaugų. Vis tik stiprų nuosmukį karantino metu kompensavo anksčiau ir stipriau nei tikėtasi atsigavęs vartojimas, taip pat ir nuotoliniu būdu pradėję dirbti salonai.

Mes šios krizės nepraėjome ypatingai lengvai, tačiau mūsų priimti sprendimai, kaip, pavyzdžiui, suteikti darbuotojams galimybes dirbti nuotoliniu būdu, siūlyti sprendimus, ir padėjo įmonei lengviau išgyventi sunkų laikotarpį.

Svarbu veikti kartu

– Krizės metu taip pat prisidėjote prie tokių iniciatyvų kaip „Stiprūs kartu“, pradėjote edukacinį projektą senjorams. Kuriate papildomą vertę visuomenei, o ką tai atneša jums?

– Mums labai svarbu būti bendruomenės dalimi. Prisijungę prie visuomenę buriančių ir jos problemas sprendžiančių iniciatyvų pasisemiame įkvėpimo. Jos parodo, kad didelius dalykus ir rimtus sprendimus galima priimti per labai trumpą laiką. Edmundas Jakilaitis „Stiprūs kartu“ ir Andrius Tapinas „Laikykitės, medikai“ projektus įgyvendino vos per porą dienų – sukūrė infrastruktūrą, subūrė žmones, sudėliojo logistiką. Tai tikrai labai daug laiko reikalaujantys procesai, bet štai, esant valiai ir norui, atsiranda ir būdai tai įgyvendinti.

– Kokiomis nuotaikomis gyvenate šiandien, kokias ateities perspektyvas įžvelgiate?

– Šiandieną priimame ir gyvename drąsiai. Išmokome didžiausią pamoką, kad visi kartu – valdžia, verslas, nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenė – surėmę pečius galime įveikti net ir didžiausius iššūkius. Pavasarį gauta pamoka, kad susitelkimas yra gražus dalykas, galintis atnešti taip reikalingą pokytį, nenuėjo veltui. Toliau svarbu šias pamokas pritaikyti ir naudoti ateityje – žinodami, kad vieną kartą dirbdami kartu šiuos sunkumus įveikėme, įveiksime ir vėl.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Išgyventi krizę padėjo pasitikėjimas svarbiausia įmonės grandimi – darbuotojais Verslo tribūna

Pasikeitusios rinkos sąlygos karantino metu įnešė neapibrėžtumo didžiajai daliai Lietuvos verslų. Petras...

Verslą nuo mokumo problemų išgelbėti gali atidumas ir drąsa derėtis bei persitvarkyti Verslo tribūna

Sumažėję ar stabtelėję pinigų srautai ir įsipareigojimų vykdymo atidėliojimas yra pirmasis signalas, kad...

Sveikatos draudimo vertę įžvelgė ir smulkieji – apsidraudusiųjų bene pusantro karto daugiau Verslo tribūna

Lietuvos banko duomenimis, visa ne gyvybės draudimo paslaugų rinka dėl COVID-19 sąlygotos situacijos pirmąjį...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus