Verslą nuo mokumo problemų išgelbėti gali atidumas ir drąsa derėtis bei persitvarkyti

Publikuota: 2020-09-16
Verslo advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ advokatas Valentas Mitrauskas.
svg svg
Verslo advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ advokatas Valentas Mitrauskas.

Sumažėję ar stabtelėję pinigų srautai ir įsipareigojimų vykdymo atidėliojimas yra pirmasis signalas, kad įmonei reikia nedelsiant pradėti galvoti apie mokumo problemų sprendimo planą, sako verslo advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ advokatas Valentas Mitrauskas. Pasak jo, dėl pandemijos su finansiniu neapibrėžtumu susiduriantis verslas turi priimti ryžtingus sprendimus ir būti pasiruošęs keisti savo planus, antraip gali kilti pavojus išlikti. O sprendimo būdai yra net keli.

„Pandemija apsunkino daugelio verslų gyvenimą. Didelė dalis įmonių, į pandemijos situaciją žiūrinčių labai rimtai, atitinkamai keičia savo planus. Vieni, matydami poreikį didinti savo pajėgumus, ten nukreipia savo lėšas. Kiti, įžvelgdami riziką, pertvarko savo finansinius srautus, pagal galimybes nukelia įsigijimus ir kaupia rezervus“, – situaciją apžvelgia pašnekovas.

Vis dėlto, kai kuriais atvejais atsirandančios mokumo problemos reikalauja rimtesnių sprendimų: atsižvelgiant į įmonės veiklos specifiką, įsipareigojimų situaciją, gali būti verta galvoti apie susitarimą su kreditoriais arba restruktūrizavimo procesą. Nors dažnu atveju šios priemonės suteikia galimybę verslui išlaikyti gyvybingumą, įmonės neretai delsia imtis veiksmų ir taip nukeliauja iki bankroto.

„Bendraudamas su klientais kartais pastebiu jų baimę imtis šių priemonių net ir esant akivaizdžiai būtinybei: kalbėjimas apie iškilusius finansinius sunkumus ir būdus juos spręsti daugeliui yra tolygus nesėkmės pripažinimui. Tačiau tarimasis su kreditoriais ar įmonės restruktūrizavimo inicijavimas yra ne nesėkmės pripažinimas, o problemos sprendimas: nesėkmė būtų nevaldyti šių procesų ir bankrutuoti“, – tvirtina advokatas.

Mokumo problemas spręsti padeda objektyvus galimybių vertinimas

Nuo sausio 1 d. LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymas išskiria dvi finansinių problemų kategorijas: finansiniai sunkumai ir nemokumas. Finansiniai sunkumai – padėtis, kai juridinis asmuo jau yra nemokus arba yra tikimybė, kad jis taps nemokus per artimiausius 3 mėnesius. Nemokia įmonė tampa tuomet, kai laiku negali įvykdyti savo įsipareigojimų arba jos įsipareigojimai viršija turtą.

„Artėjančias mokumo problemas lengviausia pastebėti bendrovių finansininkams – jie aiškiai mato pinigų srautų judėjimą ir galimybes vykdyti įsipareigojimus. Jei akivaizdu, kad artimiausiu metu įmonės įsipareigojimai viršys turtą ar įsipareigojimų nebus įmanoma vykdyti laiku, tai yra labai aiškus signalas, kad reikia sunerimti. Net jei įsipareigojimai turto neviršija, bet nėra galimybės jų vykdyti laiku – pinigų srautas nėra pakankamas atsiskaityti su kreditoriais, – tai gali būti mokumo problemos pradžia“, – aiškina specialistas.

Su tokia situacija susiduriančiai įmonei itin svarbu iškart objektyviai įvertinti, ar tai bus trumpalaikė problema, ar bendrovė galės problemą suvaldyti savarankiškai ir greitai. Jei įmonė šiandien negali atsiskaityti su savo kreditoriumi, bet aiškiai suvokia, kad problema yra trumpalaikė, nes pasirašytas didelis kontraktas ir artimiausiu metu įmonės sąskaitą pasieks solidi suma, – akivaizdu, kad pagrindo nerimauti nėra.

Tačiau V. Mitrauskas pastebi, kad yra atvejų, kai įmonė mato mokumo problemą, bet tikisi savaiminio jos išsisprendimo ar net stebuklo. Ir tik tuomet, kai situacija tampa kritinė, įmonės finansiniai srautai visiškai sustoja, pripažįstama problema. Tokiu atveju paprastai jau nebeturima lėšų, kurios yra būtinos verslui ir jo gyvybingumui išsaugoti.

„Svarbiausia – labai atidžiai ir nuolat vertinti savo finansinę padėtį, galimybes vykdyti įsipareigojimus. Didžiausia problema – kai neįvertinamos rizikos ir nenumatomas blogiausias scenarijus. Pavyzdžiui, karantino laikotarpiu turėjome atvejį, kai įmonė dar iki karantino buvo sudariusi daugiau kaip 3 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto pardavimo sandorį ir galėjo tikėtis, kad baigus statyti objektą su ja bus atsiskaityta, bet likus dviem savaitėms iki atsiskaitymo pirkėjas pranešė, jog sutarties nebevykdys. Taigi, iš planuotų daugiau kaip 3 mln. eurų beliko tik netesybos. Tad ypač dabar, esant neapibrėžtai situacijai dėl pandemijos ir jos padarinių, reikėtų neatmesti ir blogiausio scenarijaus, net jei jis atrodo mažai tikėtinas“, – atkreipia dėmesį V. Mitrauskas.

Be to, blogėjant finansinei padėčiai, labai atidžiai reikia vertinti ir sudaromus sandorius. Jeigu vėliau būtų pripažinta, kad sudaryti sandoriai pažeidžia kreditorių teises, o nemokumą lėmė sąmoningai blogas valdymas ar net siekis išvengti įsipareigojimų vykdymo, tai skolininkui ir jo valdymo organams gali lemti tiek civilinę, tiek ir baudžiamąją atsakomybę.

Derantis su kreditoriumi – svarbiausia atvirumas

Anot advokato, dažnai įmonė gali pagerinti finansinę padėtį paprasčiausiai atvirai pristatydama savo situaciją kreditoriui, su juo tardamasi, rodydama savo planus ir derėdamasi bei taip kurdama savo patikimumą. Objektyviai situaciją vertinantys kreditoriai dažniausiai yra suinteresuoti tartis ir palūkėti: statistika rodo, kad įmonei iškėlus bankroto bylą, kreditorius, kurio reikalavimai nėra užtikrinti hipoteka, įkeitimu ar kitomis priemonėmis, – atgauna dažniausiai tik apie 10 ar 20 proc., kartais – mažiau. Tuo metu tariantis ar restruktūrizavimo proceso metu galima atgauti žymiai didesnę dalį.

Visgi vadovai ar darbuotojai dažnai bijo atvirai pristatyti savo padėtį ir derėtis manydami, kad apie finansines problemas sužinojęs kreditorius ženkliai pablogins atsiskaitymo sąlygas – pakeis kainas, ims reikalauti išankstinių apmokėjimų, papildomų garantijų ar pan. Anot teisininko, tokią riziką reikia vertinti, bet dėl to nereikia bijoti derybų. Priešingai, reikia įrodyti savo patikimumą ir užsitarnauti pasitikėjimą.

„Savo praktikoje turime ryškų pavyzdį – įmonė, derėdamasi su kreditoriais, ilgai ir nuosekliai aiškino apie savo būsimus veiksmus ir planus bei jų laikėsi. Nors įmonės įsipareigojimai buvo pradelsti, dalis skolų išieškoma net antstolių pagalba, tačiau bendrovei pavyko įrodyti savo patikimumą ir susitarti dėl didelės dalies skolų išdėstymo net dešimties metų laikotarpiu. Tai – pakankamai įspūdingas atvejis, kai susitariama, kad 4 ar 5 mln., kurie turėjo būti sumokami jau šiandien, bus sumokėti per ateinantį dešimtmetį. Tai ne tik labai stipri pagalba įmonei, bet ir aiškus įrodymas, kad susitarimai, derybos, pasitikėjimo kūrimas prieš kreditorius gali būti labai naudingas“, – tvirtina V. Mitrauskas.

Esant poreikiui, derybose gali padėti ir laikinosios apsaugos priemonės. Siekdamas susitarti skolininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – jau taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, vykdymo veiksmų atidėjimo ar vykdomųjų bylų sustabdymo ir pan.

Kritiniu atveju gali išgelbėti restruktūrizavimas

Jei akivaizdu, kad susitarimo su kreditoriais įmonės problemoms išspręsti nepakanka, tačiau bendrovė mato konkrečias klaidas ir žino, kaip jas pašalinti bei pertvarkyti verslą, kad galėtų dirbti toliau, verta apsvarstyti restruktūrizavimo proceso galimybę. Tai – procedūrų visuma, kuria siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti ir taikant kitas ekonomines, technines, organizacines priemones.

Restruktūrizavimo proceso metu gali būti pakeičiama veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių turtas, ar įgyvendinamos kitos techninės ekonominės priemonės.

„Iš esmės šio proceso metu galima pažiūrėti, kas įmonėje veikė ne taip, ribojo jos galimybes uždirbti, privedė prie finansinių sunkumų ar nemokumo, tuomet – susidėlioti planą ir startuoti iš naujo. Visus pradelstus įsipareigojimus ar dalį jų įmonė gali išdėstyti per ketverių metų laikotarpį su galimybe pratęsti dar vieneriems metams. Be to, galima papildomai tikėtis susitarti dėl nuolaidos daugumos kreditorių sutarimu“, – aiškina V. Mitrauskas.

Advokatas atkreipia dėmesį, kad priemonė gali būti naudinga ir tuomet, kai nebūtina pertvarkyti įmonės veiklos, tiesiog reikia sprendimo suvaldyti finansiniams srautams ir suteikti papildomą apsaugą. Nuo momento, kai pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priimamas teisme, iki tol, kol restruktūrizavimo bylą atsisakoma iškelti ar ji nutraukiama, yra stabdomas įmonės turto realizavimas ir išieškojimas. O nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo arba restruktūrizavimo bylos nutraukimo draudžiama vykdyti finansines prievoles (neįvykdytas iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo), išieškoti skolas iš skolininko, įskaityti reikalavimus, skaičiuoti netesybas ir palūkanas už prievoles, atsiradusias iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, taip pat taikomi ir kiti ribojimai. Šie draudimai nėra taikomi tik teismui leidus. Taip įmonės įsipareigojimai, neįvykdyti iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, yra „užšaldomi“ ir vėliau vykdomi pagal restruktūrizavimo planą. Tai apsaugo tiek skolininko, tiek kreditorių interesus.

„Galiausiai svarbu atkreipti dėmesį, kad proceso reguliavimas yra naujas, įsigaliojęs tik šių metų sausio 1 d., o visuomenėje restruktūrizavimo suvokimas yra paremtas ankstesniais stereotipais, kai sėkmingų pavyzdžių buvo tik vienetai. Kartais atsimindami prastus praeities pavyzdžius, žmonės nedrįsta imtis šių procesų, ir visai be reikalo – tai gali būti galimybė išsaugoti verslą ar tiesiog lengviau ir paprasčiau išspręsti mokumo problemas“, – tvirtina V. Mitrauskas.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Verslą nuo mokumo problemų išgelbėti gali atidumas ir drąsa derėtis bei persitvarkyti Verslo tribūna

Sumažėję ar stabtelėję pinigų srautai ir įsipareigojimų vykdymo atidėliojimas yra pirmasis signalas, kad...

Sveikatos draudimo vertę įžvelgė ir smulkieji – apsidraudusiųjų bene pusantro karto daugiau Verslo tribūna

Lietuvos banko duomenimis, visa ne gyvybės draudimo paslaugų rinka dėl COVID-19 sąlygotos situacijos pirmąjį...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus