Dailininko R.Chvoleso tėvynė buvo Vilnius, jį ir išsivežė su savimi – kūriniuose

Dailininkas Rafaelis Chvolesas dirbtuvėje Paryžiuje. Šeimos archyvo nuotr.

Dailininkas Rafaelis Chvolesas. Jo gyvenimui, paženklintam skaudžių netekčių ir laimingų šlovės akimirkų, apibūdinti labiausiai tiktų per pasaulį keliaujančio Amžinojo žydo įvaizdis. Stebuklingai išvengęs Katastrofos, iškentęs priverstinę tremtį į Rytus, grįžęs ir neberadęs gimtųjų namų, du kartus traukęsis tolyn į Vakarus, jis net tapydavo kaip žmogus, neketinantis ilgiau užsibūti vienoje vietoje, – ant kartono plokštės, ne drobės.

2024 m. sausio 17 d. Vilniuje duris atvers Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus. Jame įsikurs ir šio vieno didžiausių XX a. dailininkų, Lietuvos žydų fizinio ir dvasinio gyvenimo griūtį įamžinusio dokumentininko muziejus.

Lietuvos visuomenei R. Chvolesas kol kas nėra plačiau žinomas. Savitai susiklosčiusi dailininko biografija, laikas ir erdvė atitolino jį nuo šios auditorijos. Tačiau jis pamažu grįžta. Turbūt prie to prisidėjo ir asmeninės menininko savybės – jis neteikė reikšmės savojo vardo garsinimui. Gana tiksliai tai apibūdina jaunesnysis dailininko sūnus Milijus Chvolesas: „Tėvas jau toks buvo – nemokėjo savęs „parduoti“. Jam būdavo smagiau pasėdėti su protingu ir maloniu, o ne su naudingu žmogumi. Dėl to jį ir gerbiu.“