S. Šimkutė: kalėdiniai (ne)melagiai

Agnieška pūstelėjo į akis krintančius šviesius kirpčius – jei kas jos dabar paklaustų apie melo pradžią, ji atsakytų trumpai: „Kalėdos yra melo alfa ir omega“. Stovėdama ilgiausioje eilėje prie silkės – močiutė liepė pirkti tik šviežią, neluptą ir su galvomis, „mes tos supakuotos „hemijos“ nevalgom“ – ji nieko kito negalėjo galvoti, tik apie tai, kad yra pavargusi, sukaitusi ir norėtų, kad tas maratonas su pirkinių ir dovanų sąrašais pagaliau baigtųsi.

Kiekvienais metais tas pats: jau po Vėlinių prasideda močiučių teroras pavadinimu „Kur šiemet švęsite Kalėdas?“ Tiek jos, tiek vyro artimieji yra šventai įsitikinę, kad didžiausias metų šventes reikia paminėti būtinai pas juos. Nes tik pas juos yra laikomasi tikrų tradicijų, nes susirinks visa šeima, ir, taip, nes taip reikia.