Personalas: karjera – be stichiškų sprendimų

Darbuotojų paieškos specialistai akcentuoja, kad regionuose veikiantys verslai kitąmet jus dar didesnį diskomfortą, o iš vadovų darbo rinka reikalaus dar daugiau mobilumo.

„Darbdaviai garsiai kalba apie problemas, bet ne apie sprendimus. Nesutikčiau, kad visiems darbuotojų trūksta. Daliai įmonių sunkiau rasti specialistų, galbūt sudėtingiau darbuotojus išlaikyti, nes žmonėms yra nepatrauklus darbdavio įvaizdis, darbo grafikas, aplinka ar karjeros galimybės“, – sako personalo paieškos ir atrankos UAB „Indigroup“ ir „Chorus“ vadovas Karolis Blaževičius.

Pašnekovo nuomone, net ir didelės šalies įmonės vis dar nelinkusios pačios nuosekliai ugdytis specialistų. Bendrovės neinvestuoja arba investuoja labai lėtai į mentorius, gabių darbuotojų mokymus ir pan. Vietoj to jos eina kitu keliu, kalba K. Blaževičius, ir dėmesį sutelkia į darbuotojų atrankas, skiria tam daug laiko ir pinigų.

„Sakykime, įmonė ieško statybos projektų vadovo. Užuot atkreipusi dėmesį į keturis  gabius vadovus bendrovėje ir juos ugdžiusi, ji stengiasi ieškoti žmogaus iš išorės. Sakyčiau, kad verslas tiesmukai žiūri į tikslą, o ne galvoja strategiškai ir ilgalaikiškai. Pavyzdžiui, jeigu regiono įmonė neranda vadovo, tuomet specialistui pasiūlo rinkos neatitinkančią algą ir jį nusiperka konkrečiam projektui. Tokiam žmogui dažniausiai bendrovė nelabai patinka, o su organizacija jį sieja tik finansai. Taigi toks sprendimas trumpalaikis, tačiau esminės problemos nesprendžia“, – paaiškina pašnekovas.

Apgalvoti sprendimai

Jis nesutinka, jog įmonių godos, kad šalyje tiesiog nėra darbuotojų, yra pagrįstos. K. Blaževičius kelia klausimą, ką bendrovės nuveikė, kad pačios išsiugdytų trūkstamų specialistų. Jeigu organizacija, kurioje dirba keli šimtai žmonių, nesugebėjo nė vieno vadovo užsiauginti pati, vadinasi, ji tarsi kiauras maišas, kai specialistas koks ateina, toks ir išeina iš bendrovės, bet jau į aukštesnę poziciją pas konkurentus.

„Šie metai nelabai skyrėsi nuo 2017-ųjų. Galbūt skirtumas tas, kad tai buvo pirmieji metai, kai IT sektoriuje atlyginimai nebeaugo. Taigi šio sektoriaus darbuotojai įmones renkasi ne tiek pagal darbo užmokestį, bet pagal darbdavio įvaizdį, papildomas naudas ir panašiai“, – sako K. Blaževičius.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad darbuotojai naujo darbo nebeieško stichiškai, o planuoja savo karjerą. Specialistai supranta savo vertę darbo rinkoje, žino, kokios yra galimybės dabar, kokios bus po pusmečio, ir renkasi patraukliausius variantus.

„Anksčiau buvo daugiau lakstymo, kai darbą buvo norima pakeisti per vieną dieną. Galbūt tokiam bėgiojimui pamatus padėjo krizinis laikotarpis, kai kas nors nuo ko nors bėga, įmonėms darbuotojų reikėjo vakar. Dabar net kandidatai kreivai žiūri į įmones, kurios nori kuo greičiau įdarbinti. Kita vertus, ir bendrovės planuoja, kokių specialistų reikės po pusmečio, žino, kada ir į kokią poziciją bus ieškoma kandidatų“, – kalba K. Blaževičius.

Bus patvirtinimas

Pašnekovas sutinka, kad įmonės vis garsiau kalba apie krizę, bet realių veiksmų, kurie patvirtintų, kad ruošiamasi ekonomikos sulėtėjimui, dar nėra.

„2019-ieji bus tarsi įrodymas: jei krizės nebus, bus bent jau aišku, ar krizė bus“, – kalba K. Blaževičius.

Kalbėdamas apie įgūdžius, būtinus šiandienos darbuotojams, pašnekovas akcentuoja, kad net ir žemesnės kvalifikacijos specialistams jau privalu mokėti angliškai. Mat bendrovės veiklą sieja su užsienio rinkomis ir visiems darbuotojams aktualu susišnekėti su klientais ar partneriais, kurie atvyksta į Lietuvą iš kitų šalių.

„Kalba tampa svarbiu parametru net ir žemiausios kvalifikacijos darbuotojams. Mat įmonės suinteresuotos, kad užaugęs ir palypėjęs karjeros laiptais darbuotojas neturėtų problemų susikalbėti angliškai. Anksčiau be užsienio kalbos buvo galima šį tą nuveikti darbo rinkoje, o dabar situacija kitokia. Net ir turint ypač geras technines žinias, įsidarbinti nemokant anglų kalbos yra sudėtinga“, – kalba pašnekovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad įmonių, dirbančių regionuose, diskomfortas didėja, nes rasti geidžiamų darbuotojų tampa itin sunku. O atviliotieji į regioną iš didžiųjų miestų ten irgi neužsibūna, nes provincijoje gyventi tiesiog nepatrauklu.

Tarptautiniai horizontai

Lietuviškas verslas išgyvena transformaciją, kai akcininkai po truputį atsitraukia nuo valdymo ir vadovavimą perduoda kitiems.

„Matome akcininkų norą atsitraukti nuo verslo, ir jeigu jie neturi kam palikti verslo, tuomet samdo profesionalius vadovus. Beje, pastebime, kad vadovus samdo nebe pirmą kartą, nes dažniausiai pirmasis bandymas būna nesėkmingas dėl įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, dėl abiejų pusių lūkesčių neatitikimo. Taigi 2018-aisiais tokia vadovų samda buvo ryški“, – „Verslo klasei“ sako vadovų atrankos UAB „Master Class Lietuva“ direktorė Laura Duksaitė-Iškauskienė.

Pasak pašnekovės, metai išsiskyrė verslų plėtimusi į užsienio šalis, todėl aktyviai buvo ieškoma ir vadovų, kurie gebėtų vadovauti bendrovėms, besiskverbiančioms į kitas rinkas. Kita vertus, tai ir šansas vadovas, norintiems daryti tarptautinę karjerą.

„Dar vienas aspektas, kuriuo išsiskyrė šie metai, – tai pokyčiai finansų sektoriuje. Turiu omenyje bankų sektoriaus susitraukimą („Danske Bank“ pasitraukimas iš Lietuvos, DNB ir „Nordeos“ susijungimas ir tapimas „Luminor“ banku – VK) ir „fintech“ atsiradimą. Būtent šiame sektoriuje vyko aktyvi vadovų samda, kai užsienio kapitalo įmonės, besikuriančios Lietuvoje, ieškojo vadovų“, – detalizuoja L. Duksaitė-Iškauskienė.

Vadovų samda buvo aktuali ne tik verslui, bet ir valstybės valdomoms įmonėms, nurodo pašnekovė. Pasak jos, 2018 m. valstybinis sektorius aktyviai ieškojo naujų vadovų ir valdybų narių.

„Valstybė 2018 m. buvo didelė vadovų samdytoja“, – sako L. Duksaitė-Iškauskienė.

Kalbėdama apie 2019-ųjų vadovų samdos tendencijas, pašnekovė akcentuoja specialistų mobilumą.

„Manyčiau, kad ateinantys metai bus dar intensyvesnio eksporto paieškų ir samdos į užsienį metai. Taigi vadovams ypač svarbu būti kaip įmanoma mobilesniems“, – kalba pašnekovė.

[infogram id="b756df07-b831-4e02-9183-351878db0e29" prefix="Mr8" format="interactive" title="VK2018ZIEMA_VERSLAS2019_PERSONALAS"]