„Tetra Pak“: dešra, pikta žmona ir geometrija

Nobelio premijos laureatas fizikas Nielsas Bohras Eriko Wallenbergo išradimą pavadino „idealiausiu geometrijos pritaikymu maisto pramonėje“. „Vikipedijos“ nuotr.

Pirmą kartą „Tetra Pak“ pavadinimą išvydau perestroikos priešaušriu ant okupuotos Lietuvos parduotuvėse pasirodžiusių naujoviškų mėlynų ir baltų vertikalaus stačiakampio formos pieno pakelių su įmantriu atidarymu, paverčiančiu pakuotės galus piltuvėliu.

Tada jie atrodė neįtikėtinai modernūs, o jų fone stikliniai buteliai ir į užmarštį nuėję trikampiai kartoniniai pieno pakeliai (beje, gaminami pagal tos pačios „Tetra Pak“ licenciją, nors sovietai nesidrovėjo to fakto neminėti) dvelkė gūdžiais viduramžiais. Ir retas mūsų žinojo, kad rankose laiko daiktą, kuriam sukurti vienas žmogus paaukojo 30 gyvenimo metų, o sodininkai ir gėlininkai, plačiai naudoję tuos tuščius patvarius pakelius nukirpta viršutine dalimi, nė nenutuokė, kad tas patvarumas ir pakelio konstrukcija pavertė jų kūrėją ir jo palikuonis vienais turtingiausių žmonių pasaulyje.

„Tetra Pak“ ir dabar su mumis. Tiesą sakant, šios bendrovės gaminį šiandien jūs jau neabejotinai lietėte arba dar liesite – per dieną jų planetoje sunaudojama 200 milijonų. Būtent „Tetra Pak“ gaminamos pakuotės yra laikomos dažniausiai pasaulyje išmetamu daiktu. Iš esmės „Tetra Pak“ yra vienintelė pasaulyje pakuočių bendrovė, gaminanti laminuoto kartono tarą absoliučiai visiems maisto produktams – apie šimtą skirtingų formų. 23 tūkst. darbuotojų, 12 mlrd. dolerių metinė apyvarta. Ir viena vieno žmogaus idėja.