2016-11-20 11:50

IBM – matematika, paversta pinigais

Prancūzų perfokortomis programuojamos audimo staklės buvo pirmieji bandymai automatizuoti gamybą. „Wikipedios“ nuotr.
Prancūzų perfokortomis programuojamos audimo staklės buvo pirmieji bandymai automatizuoti gamybą. „Wikipedios“ nuotr.
Vienos didžiausių pasaulyje kompiuterių, mikroelektronikos, programinės ir techninės įrangos gamintojų vardą IBM žino kiekvienas bent kiek išsilavinęs žmogus, o pats pavadinimas IBM jau daug metų simbolizuoja technologinės minties polėkį.

Jos darbuotojai yra gavę net penkias Nobelio premijas, neskaičiuojant kitų garbingų apdovanojimų už nuopelnus mokslo srityje. Ir išties, IBM, kurioje šiuo metu dirba 400 tūkst. žmonių (mokslininkų, inžinierių, konsultantų ir pardavėjų), turi daugiausia patentų iš visų JAV bendrovių ir daugiausia – dvylika – milžiniškų technologinių tyrimų centrų visame pasaulyje.

O pačios IBM istorija – tai nuolatinė įmonių ir idėjų susijungimų grandinė. Iš esmės nelengva atsekti bendrovės pradžią, nes ji daug toliau nei kompiuterio atsiradimo data – IBM šaknys siekia visos žmonijos pastangas sukurti skaičiavimo mašiną.

52795
130817
52791