Dar vienas biurokratijos vėzdas: įžvelgia NAB savivalę

„Ticpro“ ir jos grupės jungiamų įmonių veikla – akreditacijų paslaugos, t. y. vadinamosios TIC (angl. testing, inspection, cerfitication, TIC), įvairiose srityse nuo energijos gamybos, naftos ir dujų, naftos chemijos, inžinerijos, gamybos, transporto paslaugų ir statybų inspekcinio duomenų valdymo, testavimo, patikros, kokybės užtikrinimo ir sertifikavimo paslaugos.

Tokių įmonių veiklos kompetenciją vertina NAB, suteikiantis tokios veiklos pažymėjimus ir akreditacijas.

Mantas Andriuškevičius, „Ticpro“ vienas iš akcininkų, VŽ teigia, kad šiame versle jis jau virš 20 m., pradėjo nuo eilinio specialisto, daugiau nei 10 m. dirbo vadovaujamą darbą.

„Reikalavimus, procedūras žinau, daugybę metų dirbu akreditavimo srityje, bet su tokiu akiplėšišku, savavališku NAB elgesiu nesu susidūręs. Jei randamos neatitiktys, paprastai yra suteikiamas 3 mėnesių periodas joms ištaisyti, o mums dar patikrinimo vizito vasarą metu buvo pasakyta, kad mes prarasime akreditacijas“, – prisimena M. Andriuškevičius.

Dūris iš buvusio partnerio

Pastaruosius metus M. Andriuškevičius vadovavo įmonei „Inspekta“, o bendrą su partneriais verslą dar vienijo kelios įmonės: „Inspekta Con“, „Inspekta Lab“, „Inspekta Group“. Pastarosioms dviem įmonėms vadovavo Aurimas Jurčius. Jis taip pat buvo vadovas ir vienas iš akcininkų UAB „Montek Group“, kuri 2020 m. ir įsigijo aktyvios veiklos tuomet nevykdžiusią įmonę „Inspekta“ bei įkūrė šią grupę.

„Kiek vėliau kaip akcininkai, bendrai turintys 60% akcijų naujai susikūrusios „Inspekta Group“, prisijungiau aš ir Artūras Gudynas, „Inspekta Con“ vadovas. Dirbome drauge, kol vieną dieną sulaukėme finansų vadovybės signalų, kad „Inspecta Lab“, vadovaujamoje A. Jurčiaus, matoma daug įtartinų pirkimų“, – pasakoja M. Andriuškevičius.

A. Jurčius 2023 m. gruodžio viduryje buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, o atlikus vidinį tyrimą paaiškėjo apie galimai neteisėtus buvusio vadovo turto pasisavinimo ar iššvaistymo veiksmus. Skaičiuojama, kad įmonei padaryta žala viršija 100.000 Eur. Išanalizavus sąskaitas, buvo pastebėta, kad iš vadovaujamos įmonės sąskaitos buvo apmokamos įvairios paslaugos visiškai nesusijusios su veikla, pavyzdžiui, keturratis, vaikštynė ir pan., arba pirkti daiktai, kurie taip ir neatsidūrė įmonėje, pasakoja M. Andriuškevičius.

„Tikėjomės susitarti gražiuoju, paprašėme padengti šias išlaidas, siūlėme ir jo tebevaldomų akcijų įsigijimą, tačiau sulaukėme neigiamo atsakymo. Dėl to kreipėmės į prokuratūrą, o ji pradėjo tyrimą dėl stambaus masto turto pasisavinimo. Sužinojus apie šį faktą, sulaukėme neformalių grasinimų. Atrodo, kad su NAB „pagalba“ dabar tai ir matome“, – kalba M. Andriuškevičius.

Kitaip kalba apie situaciją

Savo ruožtu A. Jurčius VŽ pabrėžia, kad jo ir ankstesnių verslo partnerių požiūriai radikaliai išsiskyrė.

„Čia jų veikloje galima įžvelgti nelegalių dalykų. Kartu visi įrodymai, atsakymai yra pateikti, visi įtarimai, mano supratimu, yra „užgesinti“. Yra surašytas antrinis protokolas, kad visi daiktai yra vietoje, ten, kur turėtų būti. Mano nuomone, turbūt neužilgo priešingai pasisuks visa šita istorija“, – savo poziciją išsako A. Jurčius. 

Jis taip pat nurodo, kad yra atliekami ir kiti ikiteisminiai tyrimai, nukreipti prieš „Inspektą“.

M. Andriuškevičius atsakydamas į tokius teiginius pažymi, kad nors apie tai užsimenama NAB laiškuose, tačiau jokios teisėsaugos institucijos jiems nepareiškė jokių įtarimų.

Be teisės pasitaisyti

M. Andriuškevičius priduria, kad vykstant permainoms įmonėje, jis tapo vadovu, tačiau situacija buvo labai įtempta. 

„Natūralu, kad esami darbuotojai priešiškai sutiko pokyčius. Švelnindamas situaciją, kurį laiką dešiniąja ranka buvau paskyręs vieną iš ilgamečių darbuotojų, tačiau tapo akivaizdu, kad problemos nesibaigia. Iš įmonės išėjo ir jis, o po to vos ne iš karto sulaukėme NAB vizito, kurio metu buvo sustabdytos laboratorijos akreditacijos“, – situacija stebisi M. Andriuškevičius.

Jis pripažįsta, kad pasikeitus įmonės vadovu, pasitraukus dar keliems darbuotojams, „Inspekta Lab“ buvo likę spragų, buvo pasigesta dalies dokumentų.

„Sulaukę NAB ataskaitų, tą pačią dieną išsiuntėme jiems atsakymą, situacijos pagrindimą, tačiau jau kitą dieną sulaukėme ne atsakymo, o sprendimo, kad mūsų akreditacijos yra panaikintos“, – kalba M. Andriuškevičius.

Patekusi į aklavietę, įmonė apskundė teismui šį sprendimą, parašė visą eilę raštų valdžios institucijoms nuo Vyriausybės, Prezidentūros iki Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, kuri ir yra atsakinga už NAB veiklą.

„Absurdiškiausia, kad ministerija mums vasarą atsakė, kad neturi kompetencijų vertinti NAB veiklą, tad skundą persiuntė jiems patiems. Ką tai reiškia? Kad priežiūros institucija vertins pati save, kad pripažins savo klaidingą sprendimą?“ – retoriškai klausia M. Andriuškevičius.

Atsivijo ir ginčas su buvusia darbdave

Dar vienas istorijos posūkis, šį gruodį atnešęs nepalankų NAB dūrį – sustabdžiusį ir likusias turėtas „Inspektos“ įmonių akreditacijas, – tai M. Andriuškevičiaus ir įmonių grupės ginčas su „Kiwa Inspecta“.

Anksčiau M. Andriuškevičius buvo vienas iš akcininkų ir steigėjų taip pat šia veikla užsiimančios „Inspectos“, kurią 2015 m. įsigijo Nyderlandų bendrovė „Kiwa“ ir ji Lietuvoje tapo „Kiwa Inspecta“.

„2021 m. pasitraukiau iš minimos įmonės, tačiau neturėjau jokių nekonkuravimo įsipareigojimų, ir tikrai neslėpiau, kad išėjęs dirbsiu šioje srityje. Aiškiai pasakiau apie išėjimo priežastis – įmonės veikla buvo prislopusi, nebuvo imamasi naujų paslaugų, o man norėjosi eiti į priekį. Tiesa, jau išeinant sulaukiau pastebėjimų, kad gali tekti susitikti teismuose“, – savo poziciją dėsto M. Andriuškevičius.

M. Andriuškevičiui kartu su partneriais pradėjus aktyvesnę veiklą su prekės ženklu „Inspekta“, „Kiwa Inspecta“ apskundė ją teisme kvestionuodama ir ženklo naudojimą, ir nesąžiningą konkurencinę veiklą.

„Tačiau „Kiwa“ taip pat neturėjo Lietuvoje registruoto „Inspectos“ ženklo. Pats vadovavau anksčiau šiai įmonei, žinojau, kad jie veikloje visur naudoja pagrindinį prekės ženklą „Kiwa“, ir tik 2021-aisiais, mums pradėjus aktyvesnę veiklą, „Kiwa“ įregistravo ir ženklą „Inspecta“ bei kreipėsi į teismą“, – faktus dėlioja M. Andriuškevičius.

Lietuvos apeliacinis teismas lapkričio viduryje paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriame solidariai iš M. Andriuškevičiaus ir jungiamų įmonių ieškovei „Kiwa Inspectai“ buvo priteistas 379.393,44 Eur nuostolių atlyginimas, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, taip pat uždrausta naudoti „Inspektos“ prekės ženklą.

„Teismą pralaimėjome, tačiau dar planuojame pateikti kasacinį ginčą dėl priteistos sumos. Čia ir mes, ir mūsų teisininkai padarėme klaidą – neginčijome sumos, o tik skundo esmę. Karčią piliulę nurijome, baudą sumokėjome ir nebesinori viešumoje daugiau komentuoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo“, – kalba M. Andriuškevičius.

Atrodo, pastarasis teismo sprendimas tapo dar vienu pretekstu NAB nemalonei – motyvuojant tuo, kad įmonė institucijai nepranešė apie šį teismo sprendimą, gruodžio 9 d. NAB atsiuntė raštą, kad nuo rytojaus stabdo likusias turimas įmonės akreditacijas.

„Tačiau nėra įstatymo, kuris tai mus įpareigotų padaryti. Turėtume informuoti tokiu atveju, jei susidariusios aplinkybės darytų įtaką įmonės veiklos tęstinumui, tačiau taip nėra. Mes susimokėjome baudą ir norime dirbti toliau. Tai NAB žingsnis, o ne teismo sprendimas mus stumia į pražūtį“, – pabrėžia M. Andriuškevičius.

Gėda prieš investuotoją

„Panašu, kad konkurentai per valdžios institucijas, biurokratus bando susidoroti su verslu. Kitaip negaliu vertinti šios apmaudžios virtinės. NAB drąsa auga su kiekviena diena, o juos prižiūrinti ministerija tyli, jų niekas nekontroliuoja. Atviras klausimas, kodėl NAB be jokios priežasties nuo vasaros mums neišduoda akreditacijos vadybos sistemų sertifikavimo srityje. Jau nekalbant apie tai, kad NAB nevykdė teismo sprendimo, kai buvo pritaikytos laikinosios priemonės. Taip, mes galime toliau minti teismų slenksčius, vėl skųsti NAB sprendimus, tačiau mes prarasime ne mėnesį ir ne metus. Prarasime ir darbuotojus, ir klientus. Tai susidorojimas su mūsų įmone“, – lieja apmaudą M. Andriuškevičius.

Pasak jo, bene vienintelis variklis dar stumiantis į priekį šioje situacijoje – gėda prieš Danijos investuotojus, su kuriais neseniai susitarta dėl bendradarbiavimo ir investicijų.

„Jų padedami susimokėjome baudą ir tikėjomės judėti į priekį, tačiau mus ir toliau tiesiog bando eliminuoti iš rinkos“, –  teigia M. Andriuškevičius.

Ieškodama bent kokio šiaudo, kaip išbristi iš situacijos, įmonė išbandė dar vieną žingsnį – M. Andriuškevičius kartu su sprendimu keisti įmonių pavadinimus, nusišalino ir nuo vadovo pareigų.

„Jei NAB savo sprendimuose pabrėžia neva nesąžiningą veiklą, nusišalinau nuo visos įmonės veiklos, vadovo pareigų, atitikties vertinimų. Tiesa, visus dokumentus išsiuntus NAB, sulaukėme atsakymo, kad mūsų raštas bus nagrinėjamas bendra tvarka, t. y. tikėtina, per kelis mėnesius. Ironiška, akreditacijos stabdomos per dieną, tačiau priešingas sprendimas daromas per maksimaliai ilgą laiką“, – stebisi M. Andriuškevičius.

Kartu pašnekovas pabrėžia, kad nesutinka su NAB nuomone, kad civiliniame ginče įvardytas kaip nesąžiningai konkuravęs, jis negali dirbti šio darbo, nes neatitinka profesinio sąžiningumo reikalavimų.

„Pasitraukiau iš įmonės vadovo pareigų tik tam, kad duočiau šansą įmonei išgyventi vietoje to, kad toliau ginčytumėmės su NAB. Mums laiko faktorius yra labai svarbus“, – pažymi M. Andriuškevičius.

Jis skaičiuoja, kad bendra „Inspekta Group“ apyvarta 2023 m. viršijo 4 mln. Eur, grynasis pelnas – virš 300.000 Eur.

„Šiemet, patekę tarsi į užburtą nesėkmių ratą, jau dirbame į minusą, o apyvarta krito bemaž perpus“, – mini M. Andriuškevičius.

Argumentuoja kitaip

Dalia Baležentė, NAB direktorė, VŽ atsakydama į užklausą, pabrėžia, kad birželį minimai įmonei akreditacija buvo panaikinta dėl atitikties vertinimo įstaigų nesąžiningo elgesio. 

„Pirmąjį sprendimą teko priimti Biurui gavus detalią informaciją apie vykdomą fiktyvų suvirintojų sertifikavimą, kurį tikrinant iš tiesų buvo nustatyta atvejų, kai paslaugos suteikimas pagrindžiamas įstaigų surašytais dokumentais, tačiau patikimų įrodymų dėl realiai atliktų veiksmų (įvykdytų egzaminų, atliktų bandymų su tų egzaminų rezultatais) nėra, patikrinimų metu įstaigos negalėjo jų pateikti. Pirminių įrašų, kurie užtikrintų atsekamumą ir leistų įsitikinti atliktais veiksmais, neturėjimas yra grubus atitikties vertinimo įstaigoms taikomų standartų reikalavimų pažeidimas“, – kalba NAB vadovė.

Pasak jos, paminėtina ir tai, kad asmenų sertifikavimo veikla yra notifikuota veikla, todėl įmonei yra taikomi aukščiausi profesinio sąžiningumo reikalavimai. 

„Antruoju atveju, gruodžio mėnesio sprendimu, akreditacija yra sustabdyta, nes įmonė turėjo Biurą informuoti apie Apeliacinio teismo sprendimą – ji turi pareigą nedelsiant pranešti apie bet kokias aplinkybes, pasikeitimus, galinčius turėti įtakos atitikties vertinimo įstaigos gebėjimui vykdyti akreditavimo reikalavimus. Abiejų minėtų sprendimų priėmimo atveju, įstatymas nenumato išankstinio įspėjimo, kuriuo būtų suteikiama galimybė ištaisyti pažeidimą prieš pritaikant sankcijas šiais pagrindais“, – teigia D. Baležentė.

Tiesa, NAB vadovės teigimu, sustabdžius akreditaciją, būtina atlikti išsamų vertinimą, po kurio gali būti priimamas sprendimas arba panaikinti akreditacijos sustabdymą, arba visai panaikinti pačią akreditaciją. 

„Tokiame procese šiuo metu ir esame, galutinis sprendimas dar nepriimtas“, – kalbėdama apie gruodį Biuro priimtą sprendimą, pabrėžia D. Baležentė.

Pasigenda gerosios praktikos

Tomas Balčiūnas, advokatų kontoros „Walless“ asocijuotas partneris, advokatas, atstovaujantis „Ticpro“ interesams, pabrėžia, kad NAB nesudarė galimybės tariamus pažeidimus bendrovėms išsitaisyti pačioms tam, kad galima būtų išvengti griežčiausios administracinės pasekmės.

„Tokie veiksmai pažeidžia verslo interesus, nes NAB savo sprendimais tiesiog nutraukia bendrovių veiklą. Gero viešojo administravimo principas reikalautų, kad verslui pirmiausia būtų iškomunikuota, kokio konkretaus elgesio iš jo tikimasi, ką jis konkrečiai negerai padarė, suteikiama galimybė nustatytas neatitiktis pataisyti pačiam. Dabar NAB sprendimais iš rinkos yra išstumiami ūkio subjektai, mažinama konkurencija“, – konstatuoja T. Balčiūnas.

Jo vertinimu, NAB peržengė savo kompetencijų ir funkcijų ribas, priimdama ir gruodžio mėnesio sprendimą. 

„Minimas teismo sprendimas buvo priimtas civilinėje byloje, tarp dviejų privačių verslo subjektų, dėl civilinės, komercinės teisės normų pažeidimo. Byloje nebuvo vertinama, ar „Inspekta“ atlieka ką nors neteisėto ar nesąžiningo atitikties vertinimo veikloje. Nesąžiningumas konkurenciniu požiūriu ir nesąžiningumas profesinėje veikloje yra du skirtingi dalykai, ir NAB nėra priskirta kompetencija taikyti neigiamas pasekmes įmonėms, kurios pažeidžia civilinės teisės, konkurencijos taisykles“, – akcentuoja T. Balčiūnas.