DHL krizė ir verslo požiūris į oro siuntas

Oro transportu gabenami įvairūs kroviniai, dažniausiai – didelės vertės arba skubūs. Renkantis siuntimo būdą, atliekama sąnaudų analizė, ir, turint omenyje tai, kad šis krovinio gabenimo būdas yra brangiausias, įvertinama būtinybė.

Lėktuvais keliauja įvairios išskirtinės prekės, trapūs daiktai, organai transplantacijoms, paštas. Taip pat – kai kurios greitai gendančios prekės.

Dabar, susiklosčius tragiškoms vieno krovininio lėktuvo skrydžio aplinkybėms, daugiausia neaiškumų, ko gero, kyla šiuo metu siuntų laukiančioms įmonėms. Dalis jų pirmadienį gavo DHL pranešimus, kad siuntų pristatyti nepavyks.

Albertas Šekštelo, advokatas, advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ partneris, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas, pataria pirmiausia susisiekti su DHL atstovybe ir pasiteirauti, ar siunta buvo nukritusiame lėktuve, nes mobiliosios programėlės, leidžiančios sekti krovinį, nenurodo, kokia konkrečiai transporto priemone krovinys yra gabenamas.

Jei būtų gauta informacijos, kad krovinys buvo nukritusiame lėktuve, svarbu išsiaiškinti, kam tenka krovinio praradimo atsakomybė.

Vaidas Mackonis, „Cobalt“ partneris, pastebi, kad paprastai siuntos sekimo informacijoje nurodoma paskutinė buvimo vieta, tad jei krovinys fiksuotas Leipcige, galima numanyti, kad jis buvo skraidintas tuo reisu. Visgi, akcentuoja jis, šimtaprocentinės garantijos nėra ir reikėtų laukti siuntėjo informacijos.

Kas atsakingas už siuntas

Analizuodami atsakomybės už siuntas klausimą, teisininkai sako, kad scenarijų gali būti įvairių. V. Mackonis akcentuoja, kad įprastai vežėją pasirenka siuntėjas, tad pirmiausia dėl prarastos siuntos atsakomybė tektų siuntėjui, o jis jau aiškintųsi su ją pradanginusiu vežėju. Bet kuriuo atveju pirmiausia kompensacijos gavėjas gali tikėtis iš siuntėjo.

„Be abejo, jei siuntinys išskirtinis, brangus, sąmoningas siuntėjas ar užsakovas pasirūpina ir papildomu draudimu, be to, atskirai draudžiasi ir patys vežėjai“, – komentuoja V. Mackonis.

A. Šekštelo, atsakydamas į klausimą, kam lėktuvo avarijos atveju priklauso atsakomybė dėl siuntų, pažymi, kad potencialiai galinčių atsakyti šiuo atveju asmenų ratas gali būti labai platus. Tai gali būti prekės pardavėjas, logistikos bendrovė ir jos draudikas, oro vežėjas ar jo draudikas. Tad, anot jo, svarbu išsiaiškinti, ar siuntos gavėjas buvo verslo subjektas ar vartotojas, nes vartotojams galioja papildomos apsaugos.

Jei siuntos gavėjas buvo verslo subjektas, reikėtų pirmiausia įvertinti sutarties su pardavėju nuostatas dėl atsakomybės ir force majeure aplinkybių, t. y. ar orlaivio avarija nėra priskiriama prie force majeure aplinkybių. Taip pat reikėtų įvertinti krovinio pristatymo sąlygas ir kam pagal jas tenka atsakomybė už krovinio praradimą. 

Pavyzdžiui, dažnai versle naudojamos „Incoterms 2020“ ar „Incoterms 2010“ taisyklės numato skirtingus pristatymo variantus, kur vienu atveju už krovinio praradimą rizika tenka pirkėjui („Incoterms 2020 EXW“), o kitu atveju – pardavėjui („Incoterms 2020 DDP“). Jei dėl orlaivio avarijos prarastos prekės rizika tenka pardavėjui ir sutartyje numatytos atitinkamos tokios force majeure sąlygos, reikėtų kreiptis į pardavėją su pretenzija dėl prekės praradimo ir prašymu išsiųsti naują prekę. Tai būtų vienas greičiausių būdų atgauti prekes.

Šiuo konkrečiu atveju, jeigu pardavėjas neatsako už prekės praradimą pirkėjui, pastarasis turėtų kreiptis su pretenzija į DHL ir vėliau, jei DHL nekompensuotų visos prarastos krovinio vertės, spręsti, ką toliau daryti, aiškina teisininkas.

Draudikų požiūris

Arūnas Raziūnas, „Lietuvos draudimo“ verslo rizikos skyriaus vadovas, VŽ teigia, kad oro transportu gabenamos siuntos įprastai draudžiamos krovinių draudimu. Tam tikrais atvejais pačios siuntų gabenimo bendrovės tuo pasirūpina, tačiau saugiausia, kai pats siuntos savininkas apdraudžia krovinį krovinių draudimu, taip apsisaugodamas nuo nuostolių krovinio vagystės, apgadinimo ar sunaikinimo atveju.

„Oro vežėjas taip pat yra atsakingas už kroviniams padaryta žalą, tačiau oro vežėjų atsakomybė įprastai yra limituojama tam tikromis sumomis už kiekvieną kg krovinio svorio. Bet kuriuo atveju, jei krovinys ar siunta buvo sugadinti ar sunaikinti, ir jei nebus nustatyta nenugalimos jėgos ar kitokio force majeure veiksnio, arba kokio nors transporto ar krovinių gabenimo oru atitinkamose konvencijose apriboto nuostolių atlyginimo – tas, kas padarė žalą, turi ją atlyginti arba krovinio savininkui arba gavėjui“, – teigia A. Raziūnas. 

Atsakomybė ribota

„DHL Group“ yra logistikos bendrovė, kuri rūpinasi krovinių tarptautiniu vežimu. Darant prielaidą, kad buvo gabenamos prekės, o ne pašto siuntos (nes atsakomybės už jų praradimą reglamentavimas skiriasi), vežėjas atsako už žalą, atsiradusią sunaikinus, praradus ar sugadinus krovinį, jei toks įvykis įvyko vežimo oru metu.

Tačiau vežėjo atsakomybė ribojama: jis kompensuoja deklaruotą krovinio vertę, kuri negali viršyti 17 specialiųjų skolinimosi teisių (vienos tokios teisės vertė šiuo metu yra maždaug 1,26 Eur vienam kilogramui).

Pavyzdžiui, jei siuntos svoris yra 5 kg, vežėjo atsakomybė ribojama maždaug 107 Eur. Jei šios sumos nepakanka, galima kreiptis į DHL su pretenzija ir reikalauti informacijos, kas buvo konkretus oro vežėjas, nes paprastai logistikos bendrovės sudaro atskiras sutartis su konkrečiais oro vežėjais, teigia A. Šekštelo.

Be to, tiek oro vežėjai, tiek orlaivių naudotojai privalo drausti savo atsakomybę, kuri turi būti ne mažesnė kaip 22 specialiosios skolinimosi teisės už vieną krovinio kilogramą. Bet tai yra minimali draudimo suma, o faktiškai vežėjai gali būti apsidraudę didesnei sumai.

„Jei vis dėl to nepavyksta kompensuoti visos krovinio vertės, reikėtų kreiptis dėl žalos atlyginimo į teismą. Toks ginčas gali būti teismingas ir Lietuvos teismams (jeigu konkrečioje sutartyje nėra arbitražinės išlygos), nes žalos padarymo vieta yra Lietuvoje. Tačiau būtina įvertinti ir tai, kad tokie ginčai paprastai trunka ilgai ir kainuoja brangiai“, – pataria A. Šekštelo.

Siuntos – irgi įrodymai

Šiuo konkrečiu atveju įvykio vietoje rastos neapgadintos ar menkai apgadintos siuntos irgi greitai nepasieks savo adresatų, įsitikinę teisininkai.

Taip yra todėl, kad paprastai tokiais atvejais kroviniai tampa daiktiniais įrodymais vykstančiame tyrime. Jeigu bus nustatyta avarijos priežastis ir neapgadintų krovinių nereikės kaip įrodymų, tuomet tyrimą atliekančios institucijos kiekvienu konkrečiu atveju atskirai spręs dėl turto perdavimo.

V. Mackonio supratimu, verslui teks susitaikyti su faktu, kad dalis konfidencialios korespondencijos ar siuntų, buvusių tame lėktuve, nebus lengvai atgautos, nes dabar verslo interesai – antrame plane, pirmiausia bus siekiama ištirti visus daiktinius įrodymus. O turint omenyje anksčiau nustatytus įvairius bandymus siųsti sprogstamąsias medžiagas, greičiausiai visos siuntos bus tiriamos.

„Neaišku, ar jos bus tik skenuojamos, ar ir tikrinamos nuodugniau, tačiau kai klausimai susiję su saugumu, tenka suprasti situacijos reikšmingumą“, – pažymi pašnekovas.

Ginčų vyksta nuolat

Daugelis teisininkų kontorų nuolat sprendžia ginčus dėl vienokių ar kitokių su siuntomis susijusių situacijų.

„Dažniausiai nesutariama, kas turi atlyginti nuostolius dėl sugadinto, laiku nepristatyto arba dingusio krovinio. Ar siuntėjas nedavė tinkamų instrukcijų, ar jas netinkamai vykdė vežėjas. Aplinkybių būna įvairių, bet tie ginčai yra kasdienėje darbotvarkėje“, – reziumuoja V. Mackonis.

Tikrina visas siuntas

DHL biuras Vokietijoje kol kas neatsakė į VŽ klausimus dėl susiklosčiusios situacijos ir galimų kompensacijų siuntų savininkams. 

Mindaugas Pivoriūnas, bendrovės vadovas Lietuvoje, taip pat kol vyksta tyrimas, šios situacijos nekomentuoja. Jo teigimu, bendrai, siuntos toliau skraidinamos iš Leipcigo į Vilnių, jos atvyksta reguliariai kiekvieną darbo dieną.

Kitos siuntų bendrovės, į kurias VŽ kreipėsi dėl bendresnių komentarų, pirmiausia užjaučia DHL kolektyvą ir tvirtina ketinantys suteikti pagalbą, jei tik jos reikės.

Kalbėdami apie įprastą šio verslo rutiną, vežėjai akcentuoja nuolatinius mokymus, instruktažus darbuotojams, kurie, neabejojama, žino, į ką būtina atkreipti dėmesį tikrinant siuntas ir kaip reaguoti pastebėjus įtartiną siuntą. Be to, nuolat vertinamas ir naujų, papildomų patikros priemonių poreikis.

„Visos be išimties siuntos, prieš joms patenkant į oro transportą, yra tikrinamos“, – garantuoja Lietuvos pašto vadovybė.

Vis dėlto, siekdama užtikrinti siuntų patikros proceso konfidencialumą, detaliai jo metu pasitelkiamų priemonių įmonė neatskleidžia.

Tarp siuntų su draudžiamais siųsti daiktais dažniausiai aptinkami produktai su ličio baterijoms, aerozoliai, degūs skysčiai, automobilių oro pagalvės, taip pat magnetinius laukus skleidžiančios medžiagos. Grąžinamų siuntų su draudžiamais siųsti daiktais kiekiai svyruoja, vidutiniškai per savaitę jų aptinkama apie 10–20 vnt., nurodo Lietuvos paštas.

Kastyčio Valantino, „Omniva Lietuvos“ valdybos nario ir vykdomojo direktoriaus, teigimu, papildomo draudimo paslauga klientai kol kas naudojasi gana retai, tokių siuntų yra iki 0,2%. Panaši situacija ir Lietuvos pašte: tik apie 3% siuntų užsakomas papildomas vertės įvertinimas.

Siunčiasi pavyzdžius, dokumentus

Didžiųjų prekybos tinklų atstovai VŽ sako, kad dažniausiai oro transportu siunčiami prekių pavyzdžiai, taip pat – kai kurie dokumentai, nors dažniausiai jau ir jie tvirtinami elektroniniu būdu, siųstis prireikia vis rečiau. Pandemijos metu prekybininkai oro transportu naudojosi dažniau, ypač dėl to, kad reikėjo skubiai gauti tam tikrų prekių, pavyzdžiui, kaukių. Apklaustų bendrovių vadovai neketina koreguoti logistikos procesų.

„Šis įvykis mūsų rutinos nekeis, tai vertiname kaip vienkartinę nelaimę“, – teigia Rolandas Viršilas, „Švyturio-Utenos alaus“ vadovas.

Kai kurių išskirtinių prekių tinklai oro vežėjų paslaugomis naudojasi dažniau, tačiau ir jie mini išskirtinius atvejus. Pavyzdžiui, Bernardas Tautkus, UAB „Bio sala“, valdančios „Livin“ parduotuvių tinklą, direktorius, sako, kad atsiskraidinama kosmetikos iš Naujosios Zelandijos. Prieš ketverius metus iš Šri Lankos buvo atsigabenta arbatos.

„Tuomet turėjome nemažai problemų dėl krovinio, kuris ilgai buvo užlaikytas Roterdame“, – prisimena B. Tautkus. Jo teigimu, kartais lėktuvais atkeliauja ir kai kurių tiekėjų sertifikatai, o apskritai visas siuntas, keliaujančias oru, bendrovė draudžia papildomai.

Marius Butauskas, e. platformą valdančios UAB „Varle“ vadovas, taip pat pažymi, kad brangesni kroviniai visuomet draudžiami atskirai.

Vyksta tyrimas

Pirmadienio rytą apie 5.28 val. pranešta apie netoli Vilniaus oro uosto sudužusį lėktuvą „Boeing 737-476(SF)“, gabenusį kompanijos DHL siuntas.

Dėl Vilniuje nukritusio orlaivio pradėti keli tyrimai, sabotažo ar teroro akto ženklų kol kas nefiksuojama. Tirti įvairias versijas skatina Vokietijos saugumo institucijų rugpjūčio pabaigoje paskelbti įspėjimai dėl „nekonvencinių padegamųjų užtaisų“, kuriuos nežinomi asmenys siunčia per krovinių gabenimo įmones.