A. Žukas: verslas tiki Ukrainos pergale, tik dešimtadalis prekybos įmonių dar neatnaujino veiklos

Kiek narių jūsų asociacijoje, ar praktiškai visi didieji tinklai yra prisijungę?

Šiuo metu asociacijos veikloje dalyvauja daugiau kaip 110 tiek mūsų šalies, tiek ir tarptautinių mažmeninės prekybos įmonių, taip pat turime 36 bendroves, atstovaujančias verslo verslui sektoriui. 92 pirmaujantys prekybos tinklai, kuriems bendrai priklauso 16.964 parduotuvės, yra Ukrainos mažmeninės prekybos asociacijos nariai, 2022 m. gruodžio pabaigoje jie turėjo 425.532 darbuotojus. Ir dabar mūsų mažmeninės prekybos sektorius yra vienas didžiausių darbdavių šalyje, suteikiantis galimybę užsidirbti šimtams tūkstančių žmonių.

Ar jau galima apskaičiuoti dėl karo jų patirtus nuostolius?

2021 m., dar prieš plataus masto invaziją, mažmeninė prekyba pagal apyvartą buvo ketvirtas reikšmingiausias sektorius šalyje. Norėčiau akcentuoti, kad karo sąlygomis mažmeninei prekybai maisto produktais, vaistinėms ir degalinėms tenka ypatingos reikšmės vaidmuo.

Taigi, 2021 m. bendra Ukrainos mažmeninės prekybos apyvarta siekė 1,44 trln. UAH (32,3 mlrd. Eur). 2022 m. šis skaičius mažėjo iki 1,162 trln. UAH (26 mlrd. Eur). Žinoma, tas kritimas tiesiogiai susijęs su Rusijos invazija į Ukrainą. 92 asociacijai priklausančių bendrovių pajamų dalis bendroje apyvartoje sudaro nemažus 64%, arba 742 mlrd. UAH (16,6 mlrd. Eur).

Ar vyriausybė teikia paramą mažmeninės prekybos sektoriui?

Mūsų asociacija nuolat palaiko dialogą su valdžios institucijomis. Rusijai plačiu mastu įsiveržus į Ukrainą, buvo sukurtas Maisto komitetas, veikiantis 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Komiteto nariai naudojasi visomis komunikacijos priemonėmis ir sprendžia neatidėliotinus iššūkius, keliančius grėsmę šalies apsirūpinimui maistu.

Sakyčiau, didžiausia paramos programa karo metu, kuria naudojasi kai kurie didieji mažmeninės prekybos tinklai, yra lengvatinis skolinimas už 5–9% palūkanų. Daug įmonių pasinaudojo ir karo pradžioje pasiūlytomis vienkartinėmis paskolomis su 2% palūkanomis, tai joms reikšmingai padėjo 2022 m.

Pradėtos įgyvendinti įvairios Ukrainos verslo paramos programos, kurių dalimi tapo ir mažmeninės prekybos verslai. Pavyzdžiui, po raketų smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai be muito galėjome importuoti generatorių. Šitaip apsirūpinome generatoriais parduotuvėms, užtikrinome jų veikimą elektros energijos tiekimo sutrikimų metu.

Svarbi priemonė buvo vyriausybės parama bankų sektoriui, garantavusi tarpbankinių mokesčių stabilumą. Didžiausių valstybinių bankų, pradedant sektoriaus lyderiu „PrivatBank“, nepasikeitę paslaugų įkainiai apsaugojo mažmeninės prekybos verslus nuo kaštų šuolių.

Fronto linijoje ir išlaisvintose teritorijose karinės administracijos prekybininkams teikia įvairią operatyvinę pagalbą: remontuoja krovininį transportą, sugadintas parduotuves, išminuoja prekybos vietas. Visa tai vyksta Ūkio ministerijos nurodymu.

Kurie mažmeninės prekybos subsektoriai labiausiai nukentėjo nuo karo?

Apskritai visų verslų pelningumas labai kritęs: 2023 m. įmonėms pavyko uždirbti tik 27% prieškarinių metų pelno.

Karo pradžioje 64% labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių laikinai sustabdė arba visiškai nutraukė savo veiklą. Tačiau dabar didžioji jų dalis jau dirba. JT plėtros programos (UNDP) tyrimo duomenimis, 2023 m. pabaigoje tik 9,6% Ukrainos bendrovių dar nebuvo atnaujinusios veiklos.

Visiška invazija didžiausią neigiamą poveikį padarė gamybos, statybos, viešojo maitinimo, viešbučių ir turizmo sektoriams, o informacinių technologijų ir žemės ūkio sektoriai pasižymėjo atsparumu.

Ar šiuo metu kyla kokių nors tiekimo iššūkių, gal kurių nors produktų trūksta?

Nepaisant tam tikrų logistikos sunkumų, tarp jų – ir to, kad dalis vairuotojų mobilizuoti, Ukrainos mažmeninės prekybos įmonės ir toliau geba aprūpinti gyventojus maistu, beje, taip pat, kaip ir pirmosiomis karo dienomis. Net ir protestuotojams blokuojant kai kurių šalių vakarinę sieną, buvo rasta alternatyvių kelių, kurie, nors ir padidino prekių pristatymo išlaidas, neleido Ukrainos parduotuvėms pritrūkti prekių.

Be to, intensyviau bendradarbiauja Ukrainos prekybininkai ir vietos gamintojai. Todėl šiuo metu, laimė, jokių produktų lentynose netrūksta.

Aktualiausia problema išlieka pristatyti produktų į fronto regionus. Nuolatinis apšaudymas labai apsunkina logistikos procesą ir didina pavojų darbuotojams. Tačiau net ir fronto regionuose produktų tiekimas išlieka stabilus.

Ką daro karas kainoms? Kaip jos pasikeitė lentynose per pastaruosius dvejus metus?

Per dvejus metus nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą produktų kainos labai išaugo. Darbo užmokestis ir pensijos taip pat didėjo, tačiau nepakankamai sparčiai, tad atsiliko nuo kainų augimo.

Duonos kainos padidėjo maždaug trečdaliu – 28,1%, pienas pabrango daugiau nei trečdaliu ir dabar kainuoja 38,15 UAH (0,86 Eur) už litrą. Statistikos departamento duomenimis, kiaušinių kaina per karą padidėjo 43,9% – tuzinas jų dabar kainuoja 51,02 UAH (1,14 Eur).

Kai kurių mėsos produktų kainos padvigubėjo. Kiaulienos kainos šoktelėjo 49% (184,72 UAH/kg, t. y. 4,14 Eur), o lašinių – 66,4% (174,26 UAH/kg, t. y. 3,9 Eur).

Na, o saulėgrąžų aliejus atpigo 3,5%, grikių kaina susitraukė 39,4% ir dabar jie kainuoja 29 UAH/kg (0,65 Eur).

Maisto produktų kainų kilimui didžiausią įtaką darė pabrangę degalai: jie per dvejus metus, priklausomai nuo rūšies, pabrango 50–68%.

Elektros kainos taip pat augo 57–83%, priklausomai nuo mėnesinio suvartojimo. Šiuo metu Ukrainoje galioja moratoriumas dėl kai kurių išteklių tarifų, pavyzdžiui, draudžiama branginti vandenį, šildymą ir dujas.

Ar pasikeitė parduotuvių ir prekybos centrų darbo laikas?

Didžiausią įtaką jų darbo laikui daro komendanto valanda, trunkanti nuo vidurnakčio iki 5 val. ryto. Tad naktį dirbančių nėra. Oro pavojaus sirenos taip pat koreguoja parduotuvių veiklą: joms pasigirdus darbuotojams tenka ieškoti slėptuvių, rūpintis saugumu.

Kaip parduotuvės ir prekybos centrai apsaugo darbuotojus ir pirkėjus kilus oro atakų grėsmei?

Šiuo metu vis dar rengiami detalesni protokolai, kaip reikėtų elgtis oro pavojaus signalų metu. Atsiranda tam tikras laipsniškumas: vienaip elgtis būtina girdint įspėjamąją sireną, kitaip – bendrą pavojaus signalą, dar kitaip nurodoma elgtis padidėjusio pavojaus atveju.

Turint omenyje, kad Ukrainą priešas atakuoja visų rūšių ginklais – nuo artilerijos sviedinių iki viršgarsinių balistinių raketų, rengiamos skirtingos rekomendacijos. Pavojuje yra visa Ukrainos teritorija. Mūsų asociacija, bendradarbiaudama su valdžios institucijomis, rengia protokolus, kurie turėtų užtikrinti darbuotojų ir klientų saugumą.

Kilus pavojui, parduotuvės paprastai nutraukia veiklą, tačiau ne visos. Mes skirstome parduotuves pagal patalpų tipus: jei parduotuvė ar prekybos centras yra rūsyje arba –1 aukšte, kuriame yra slėptuvė, toms leidžiama tęsti darbą ir pavojaus metu. Išgirdus signalą vartotojams saugiau likti tokiose patalpose nei ieškoti artimiausios slėptuvės nuo bombų. Pačios parduotuvės, ypač prekybos centrai su požeminėmis automobilių stovėjimo aikštelėmis, jau yra saugus prieglobstis, jei atitinka slėptuvių reikalavimus. Jei parduotuvė neturi rūsio, ji visuomet pasirengusi per garsiakalbius informuoti pirkėjus, kaip pasiekti artimiausią slėptuvę.

Daug ukrainiečių kovoja fronte. Ar labai trūksta darbuotojų?

Taip, labai, ir ypač mažmeninės prekybos sektoriuje. Tačiau jų trūksta ne tik dėl mobilizacijos, bet ir dėl to, kad nemažai piliečių emigravo. Ukrainos mažmeninės prekybos asociacija kartu su darbo paieškos platforma robota.ua apskaičiavo indeksą, kuris rodo darbo ieškančių kandidatų ir laisvų darbo vietų skaičiaus rinkoje santykį pagal pasirinktus parametrus. Juo remdamasis galiu pasakyti, kad šiais metais labiausiai trūksta parduotuvių konsultantų, kasininkų, apsaugos darbuotojų, vadybininkų, krovėjų, vairuotojų. Žinoma, kai trūksta vyrų, tam tikrų darbų dabar dažniau imasi moterys. Jos kviečiamos užimti tradiciškai vyriškomis laikytas pozicijas: apsaugos darbuotojų, vairuotojų, krovėjų. Ši tendencija ryški prekybos maisto produktais ir degalinių segmente.

Kokių lūkesčių turi prekybininkai jums kaip asociacijai?

Padedame spręsti įvairius visiems aktualius klausimus, jie susiję ir su mokesčių naštos mažinimu, reguliavimo tam tikrai pokyčiais. Tikimės, kad veiksmingas bendravimas su valdžios institucijomis padės išspręsti kylančias problemas.

Turbūt vienas iššūkių yra ne itin sklandus rezervo valdymo procesas, kai kartais mobilizuojami jau rezervuoti darbuotojai, be to, lėtai tvirtinami tokių darbuotojų sąrašai. Kaip minėjau, Ukrainos moterys įrodė, kad gali būti patikimu ramsčiu, tačiau yra profesijų, specialybių, kur kritiškai svarbus vaidmuo tenka darbuotojams vyrams ir be jų verslo veikla gali būti paralyžiuota.

Saugumo užtikrinimas ir veiklos tęstinumas karo metu yra vieni pagrindinių mažmenininkų rūpesčių.

Ką prognozuojate Ukrainos mažmeninės prekybos sektoriui?

Nepaisant karinės agresijos, Ukrainos prekybininkai ir toliau užtikrins šalies aprūpinimą maistu, įmonės toliau vystysis. Šis sektorius jau įrodė, kad gali veikti ekstremaliomis sąlygomis ir greitai reaguoti į bet kokio sudėtingumo iššūkius.

Daugelis mažmeninės prekybos tinklų dabar tampa inovacijų centrais: jie naudoja biodyzeliną, bioetanolį, kuria savo nedideles energetikos sistemas – ne tik avarinius generatorius, bet ir saulės elektrines, atsinaujinančių išteklių generatorius.

Štai kodėl užtikrintai žvelgiame į ateitį, visokeriopai remiame Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir tikime Ukrainos pergale kare.

Ar tarptautiniai prekių ženklų jau atidaro karo pradžioje uždarytas savo parduotuves?

Gerasis pavyzdys yra Ispanijos grupė „Inditex“, kuriai priklausantys prekių ženklai yra vieni pagrindinių Ukrainos prekybos centrų nuomininkų ir pritraukia didelius srautus. Jie priėmė sprendimą atnaujinti dalies parduotuvių veiklą, ir tai yra geras ženklas kitoms tarptautinėms bendrovėms – verslas Ukrainoje gali sėkmingai veikti net karo metu.

Šis tokio pasaulyje žinomo prekių ženklo sprendimas rodo pasitikėjimą Ukrainos rinka, taip pat prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo, mokesčių į šalies biudžetą įplaukų didinimo. „Inditex“ jau atidarė parduotuves Kyjive: centruose „Gulliver Mall“, „River Mall“, „Dream Town“, „Respublika Park“, „SkyMall“ ir „Lavina Mall“, taip pat ruošiasi atidaryti parduotuves Vinicoje ir Lvive. Tačiau pasikartojantys išpuoliai, tokie kaip kovo 22 d. įvykę Charkive, gali sulėtinti prekių ženklo sugrįžimą į šį miestą.

Tad atidaryta dar nedidelė dalis „Inditex“ parduotuvių, veikusių Ukrainoje iki Rusijos invazijos. Per pastaruosius dvejus metus atsivėrusią nišą bandė užimti vietos gamintojai, didinę drabužių gamybos apimtį. Manau, Ukrainos prekių ženklai ne tik užpildė šio pasaulinio milžino paliktą erdvę, bet ir gerokai padidino savo konkurencingumą, sėkmingai įžengdami į tarptautines rinkas.

Vis dėlto „Inditex“ parduotuvių veiklos atnaujinimas Ukrainoje yra labai svarbus mažmeninės prekybos sektoriui. „Inditex“, kaip pagrindinis nuomininkas, vėl taps svarbiausia daugelio centrų dalimi, padidės bendras nuomininkų asortimentas, srautai, prekybos aktyvumas.

H&M, jau atidariusi parduotuves Kyjive ir Lvive, yra patenkinta apyvartomis ir ruošiasi plėstis į tokius miestus kaip Charkivas ir Odesa.

Ukrainiečiai nekantriai laukia tokių prekių ženklų kaip IKEA, kuri anksčiau šalyje turėjo vieną parduotuvę, sugrįžimo. Tokios parduotuvės kaip „Sinsay“, priklausančios Lenkijos bendrovei LPP, veikia sėkmingai mažesniuose miestuose.

Be to, yra nemažas potencialas į rinką įžengti tokiems žinomiems Europos tinklams kaip „Lidl“ ir „Biedronka“, kurie dar iki karo tyrinėjo rinką. Kiti tinklai, tokie kaip „Pepco“, „Kik“, „Teddy“ ir Lenkijos bendrovė „Greenpoint“, taip pat domėjosi plėtros galimybėmis.

Tačiau viena kliūčių užsienio investuotojams yra dividendų repatriacijos iš Ukrainos apribojimas, dėl kurio sudėtinga atsiimti pelną iš šalies. Tai neabejotinai daro įtaką bendrovių sprendimams investuoti į Ukrainos rinką vykstant karui.