Ukrainos mažmeninė prekyba artėja prie prieškarinių rodiklių

Ukrainos mažmeninės prekybos tinklai yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos ramsčių – šios įmonės įdarbina daugiausia žmonių, valstybės biudžetą pildo gausiausiomis įmokomis ir reikšmingai prisideda prie visos ekonomikos skatinimo.

Karo realybė, besikeičiantys vartotojų poreikiai, logistikos ir gamybos iššūkiai yra tapę ukrainiečių prekybininkų kasdienybe. Pastarųjų metų rodikliai rodo, kad visuomenė ir verslas priprato gyventi ir dirbti itin sudėtingomis sąlygomis, reziumuoja didžiausias Ukrainos verslo portalas „Delo“.

Ukrainos mažmeninės prekybos asociacijos duomenimis, 2024 m. pirmąjį pusmetį veikiančių parduotuvių skaičius buvo didesnis nei pernai tuo pat metu, o didžiausia augimo tendencija pastebima ne maisto prekių mažmeninės prekybos segmente – per šių metų šešis mėnesius atidaryta 330 tokių parduotuvių, o maisto prekių mažmeninėje prekyboje – 209 naujų prekybos vietų.

„Jau šiandien yra požymių, kad mažmeninė prekyba pamažu artėja prie prieškarinio lygio. Galime kalbėti apie šio sektoriaus, kuris tradiciškai sukuria apie 14% mūsų šalies BVP, atsigavimą. Kaip ir visa Ukrainos visuomenė, mažmeninės prekybos įmonės prisitaiko ir pamažu įgauna pagreitį“, – leidiniui „Delo“ komentavo prekybos tinklo ATB spaudos tarnyba.

„Opendatabot Retail Index“ duomenimis, bendros didžiausių Ukrainos mažmenininkų pajamos 2023 m. siekė 457,32 mlrd. UAH. Tai 23% daugiau nei prieš metus.

Duomenis analizuojantis Ukrainos „Kommersant“ skelbia, kad Genadijui Butkevičiui, Jevgenijui Jermakovui ir Viktorui Karačunui priklausanti korporacijos „ATB-market“ įmonė išlaikė lyderės pozicijas. Jos pajamos siekė 181,09 mlrd. UAH, o tai sudaro beveik 40% visų prekybos tinklų pajamų. Palyginti su 2022 m., ATB pajamos padidėjo 22%.

Antrą ir trečią vietas užėmė „Silpo-Food“ ir „Fora“, priklausantys Volodymyro Kostelmano „Fozzy Group“. Bendros jų pajamos sudarė 114,22 mlrd. UAH. „Foros“ grynojo pelno augimas ypač įspūdingas – 5,5 karto didesnis nei per metus.

Vartojimo pokyčiai

Karo aplinkoje mažmenininkai iškilusius iššūkius įveikia valdydami sąnaudas, optimizuodami veiklos procesus ir derindamiesi prie besikeičiančių vartotojų poreikių. Veiklos pelningumą užsitikrinti pavyksta ne visiems dėl svyruojančių prekių kainų, logistikos kaštų, atsargų valdymo iššūkių ir sudėtingos kainodaros.

Pirkimo strategijos skiriasi, tačiau, siekdami įsigyti prekių už mažiausią įmanomą kainą, tinklai pirmiausia stengiasi bendradarbiauti su vietos gamintojais – tai kartu leidžia sumažinti logistikos išlaidas, palaikyti šalies ekonomiką. Šiame versle itin svarbu efektyviai organizuoti logistiką.

Karas reikšmingai pakoregavo vartotojų lūkesčius, nors esminis iš jų likęs – visi ieško šviežių produktų už prieinamą kainą. Pirmaisiais karo metais staigiai krito vadinamųjų emocinių pirkinių dalis. Daugelis ateidavo į parduotuvę aiškiai apsisprendę, ką tiksliai dės į krepšelius ir kiek pinigų yra pasirengę išleisti. Šiandien ši tendencija tebėra svarbi, nors jau ne tokiu mastu. Išlieka ir ilgo galiojimo produktų paklausa.

„Delo“ kalbinti prekybininkai teigia, kad ukrainiečiai dabar ieško ne tik žemų kainų produktų, bet ir patogių pirkimo būdų, įsitraukia į lojalumo programas, teikia pirmenybę vietos produktams, vis labiau kreipia dėmesį į kokybę.

Tiek pandemija, tiek ir karas Ukrainoje paspartino perėjimą prie dažnesnio pirkimo internetu, todėl į e. parduotuves investuojantys prekybininkai įgyja konkurencinį pranašumą.

Dar viena ryški tendencija – aktyvi privačių prekių ženklų (PPŽ) plėtra. Riboti šeimų biudžetai ir kylančios maisto kainos skatina ukrainiečius rinktis pigesnius produktus, įskaitant PPŽ gaminius.

Biudžeto ramstis

Prekyba išlieka vienas pagrindinių Ukrainos konsoliduoto valstybės biudžeto užpildymo šaltinių.

Remiantis 2023 m. rezultatais, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės biudžetą papildė daugiau nei 223,69 mlrd. UAH mokesčių ir tai sudaro beveik 17% Ukrainos biudžeto.

Standartinis PVM tarifas Ukrainoje yra 20%, tačiau kai kurioms žemės ūkio produktų kategorijoms taikomas lengvatinis 14% PVM tarifas.

Prekybinio NT paklausa

Nepaisant objektyvių neigiamų veiksnių – nestabilios paklausos, mažėjančios perkamosios galios, Ukrainos mažmeninės prekybos sektorius lieka atsparus ir pamažu artėja prie 2021 m. lygio, teigiama Ukrainos NT naujienų leidinyje „Property Forum“.

„CBRE Ukraine“ analitikai pažymi, kad pirmąjį 2024 m. pusmetį rinkoje buvo matyti ir teigiamų, ir neigiamų tendencijų. Tarp pastarųjų – birželio pabaigoje vartotojų pasitikėjimo indeksas Ukrainoje sumažėjo 8 proc. punktais ir siekė 64,5.

Anna Koryagina, NT valdymo bendrovės „Nhood Ukraine“ generalinė direktorė, visgi akcentuoja, kad yra kuo pasidžiaugti: pavyzdžiui, kai kurie svarbūs prekių ženklai, tokie kaip ispanų „Inditex“, nusprendė atnaujinti veiklą Ukrainoje. Bendrovė jau atidarė parduotuvių Kyjive ir Lvive.

„Tikimasi, kad kitas svarbus žingsnis bus Švedijos mažmenininkės IKEA sugrįžimas“, – komentuoja A. Koryagina.

Akivaizdu, kad, tarptautinėms grupėms grįžtant, mažėja vakansijų dalis. Visgi apie naujų prekybos centrų statybas kalbėti dar anksti. „CBRE Ukraina“ duomenimis, 2024 m. pirmąjį pusmetį nebuvo pradėtos nė vieno tokio objekto statybos, tad bendra mažmeninės prekybos patalpų pasiūla išlieka apie 1,59 mln. kv. m.

Tačiau saugesniuose šalies regionuose jau atidaromi arba pradedami eksploatuoti nedideli regioniniai prekybos centrai.